káukių šõkis su bgnais, Padmasambhavos garbei Drametsės kaimo bendruomenės Rytų Butane atliekamas sakralus šokis. Butano kultūrinės tapatybės svarbi dalis. UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2008).
Šokama per festivalį Ogyen Tegchok Namdroel Choelingo vienuolyne dukart per metus. Šventėje pasirodo 16 spalvingais kostiumais pasipuošusių kaukėtų vyrų šokėjų ir 10 orkestrantų. Šokėjai vienuoliškais drabužiais, laikantys medines kaukes, vaizduoja realius ir mitinius gyvūnus; prieš pasirodymą pagrindiniame vienuolyno kieme jie atlieka maldos šokį. Muzikantai groja cimbolais, trimitais, muša būgnus, tarp jų – didelį cilindro formos būgną bang nga, mažą apskritą būgnelį lag nga (mušama rankomis) ir lazdelėmis mušamą būgną nga chen. Pirma šokio dalis rami, kontempliatyvi, vaizduojama taikios dievybės, antroji greita, intensyvi, joje šokėjai įkūnija rūsčias blogį lemiančias dievybes.
Kaukių šokis su būgnais gyvuoja Drametsės kaime nuo senų laikų. Šokį, tikima, atlikdavo dangaus dievybės. 19 a. ši tradicija prigijo ir kitose Butano vietovėse. Šventėje dalyvauja ir aplinkinių miestelių ir bei kaimų gyventojai, siekdami gauti dievybės palaiminimą.
2005 ši tradicija paskelbta UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo žedevru.
UNESCO reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -UNESCO žmonijos žodinis ir nematerialus kultūros paveldas; -nematerialus paveldas; -Butanas
3209