Kaũno rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vidurinėje dalyje, Kauno apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Per Kauno rajono savivaldybės teritoriją puslankiu, Nemuno ir Neries slėnių dešiniaisiais krantais, tęsiasi Vilkijos kalvagūbris. Jame (prie Lapių) yra aukščiausia savivaldybės vieta – 112 metrų. Kalvagūbris skiria Nevėžio žemumos pietinį pakraštį (savivaldybės teritorijos šiaurėje) nuo Užnemunės žemumos (vakaruose) ir nuo Neries žemupio žemumos (rytuose). Abi pastarąsias žemumas skiria Veiverių kalvagūbris (savivaldybės teritorijos pietuose). Žemiausia Kauno rajono savivaldybės vieta yra vakaruose, prie Nemuno, – 16 metrų. Sausio vidutinė temperatūra –4,8 °C, liepos 17,5 °C. Kritulių 608–727 mm per metus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Kauno hidrologijos ir Kauno aviacijos meteorologijos stotys. Vidaus vandenys užima 5 % savivaldybės teritorijos. Per savivaldybę teka Nemuno vidurupis, Neries, Nevėžio, Jiesios žemupiai, vakarine riba – Dubysos žemupys. 8 valstybinės reikšmės tvenkiniai (iš viso 3958 ha); didžiausi – Kauno marios, Krivėnų, Pajiesio, Janušonių tvenkiniai. Ežerėlio, Novaraisčio aukštapelkės.
Nemunas ties Kačergine
Miškingumas 30,8 % (miškingiausia yra vakarinė dalis); didžiausi miškai – Varluvos, Babtų, Padauguvos, Karalgirio, Zapyškio, Paryžinės miškai, Dubravos giria. Auga daugiausia pušynai, eglynai.
Šiaurinėje, šiaurės vakarinėje ir šiaurės rytinėje dalyje vyrauja karbonatingieji sekliai glėjiški rudžemiai ir karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai, vakarinėje, pietinėje, ir pietrytinėje dalyje – išplautžemiai, pietvakariuose (Ežerėlio pelkė) yra durpžemių, kai kur – jauražemių. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras, molis, durpės. Yra gipso ir anhidrito telkinių.
Panemunių regioninio parko ir Dubysos regioninio parko dalys. Nevėžio, Jiesios, Liekės kraštovaizdžio, Nerėpos, Ringovės entomologiniai, Paštuvos botaninis, Dubysos, Karklės ichtiologiniai, Aluonos hidrografinis, Lapių geomorfologinis, Kamšos botaninis zoologinis, Novaraisčio ornitologinis draustiniai. Saugomas vienas seniausių Lietuvoje Arlaviškių kadagynas. 3 valstybės saugomi parkai: Girionių, Raudondvario, Obelynės. Babtų‑Varluvos miškų ir Padauguvos miško biosferos poligonai. Gamtos paminklai: 2 geologiniai (Drąseikių atodanga, Karalgirio akmuo), 2 botaniniai (Dubravos dvyniai, Liepa motinėlė). Kadagių slėnio, Žiegždrių geologinis, Pakalniškių pažintiniai takai, Dubravos rezervacinė apyrubė.
Kačerginės miškas
Ūkis
Maisto (duonos, žuvų, pieno, konditerijos) ir gaiviųjų gėrimų, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, chemijos, siuvimo ir trikotažo pramonė, pašarų, žemės ūkio technikos, vandentiekio ir nuotekų įrenginių gamyba. Raudondvario medelynas. Žvėrininkystė.
Susisiekimas
Per Kauno rajono savivaldybės teritoriją eina Talino (Estija)–Rygos (Latvija)–Kauno–Varšuvos (Lenkija), Kijevo (Ukraina)–Minsko (Baltarusija)–Vilniaus–Kauno–Klaipėdos, Kauno–Karaliaučiaus (Rusija) geležinkeliai, Via Baltica ir Vilniaus–Klaipėdos automobilių magistralės; plentai į Jurbarką, Zarasus, Alytų, Marijampolę, Šakius.
Sveikatos apsauga
Greitosios medicinos pagalbos stotis, 5 pirminės sveikatos priežiūros centrai, 8 medicinos punktai, socialinės globos ir priežiūros namai.
Švietimas ir kultūra
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, Vilkijos žemės ūkio mokykla, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų, Sodininkystės ir daržininkystės institutai, Lietuvos sėklininkystės asociacija, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos. Lietuvos policijos mokykla, 11 gimnazijų, progimnazija, 6 pagrindinės mokyklos, 2 pradinės mokyklos, 3 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 4 mokyklos‑darželiai, 2 sanatorinės, meno, sporto, dziudo ir jojimo sporto mokyklos, 17 lopšelių‑darželių, 22 bažnyčios, 28 kultūros centrai, 33 bibliotekos, Šv. Juozapo ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės vienuolynas (atkurtas 1994). Kauno kolegijos plaukimo baseinas, golfo klubas ir elnynas (bendrovė Elnias), jojimo sporto klubas Eskadronas, Kauno teniso klubo Ramrena bazė. Kačerginės vasarvietė. Babtų kraštotyros, A. ir J. Juškų etninės kultūros, J. Naujalio memorialinis muziejai. Tradicinių amatų centras, spaustuvė-muziejus ab. Išlikę 19 dvarų (Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, Žemaitkiemio dvaras).
Kasmet Kulautuvoje rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis Akacijų alėja.
Gyventojai ir tautinė sudėtis
2011 surašymo duomenimis, lietuviai sudarė 96,29 %, rusai – 1,82 %, lenkai – 0,4 %, ukrainiečiai – 0,19 %, baltarusiai – 0,11 %, vokiečiai – 0,07 %, romai – 0,05 %, kiti – 1,07 %. 2001 Kauno rajono savivaldybėje buvo 81 600, 2011 – 84 263 gyventojai.
Istorija
1950 06 iš panaikintos Kauno apskrities 27 ir Vilkijos apskrities 5 apylinkių sudarytas Kauno rajonas (iki 1955 07 buvo vadinamas Vilijampolės rajonu). Plotas buvo 626 km2. Centras – Kaunas. 1950 buvo 1 miesto tipo gyvenvietė – Kulautuva. 1950–53 priklausė Kauno sričiai. 1954 pabaigoje buvo 16, 1959 pradžioje – 28, 1963 viduryje – 24, 1972 pabaigoje – 20 apylinkių. 1955 prie Vilijampolės rajono prijungus panaikinto Panemunės rajono 16 apylinkių ir Kačerginės gyvenvietę, Vilijampolės rajono 2 apylinkes perdavus Jonavos rajonui, Vilijampolės rajonas pavadintas Kauno rajonu. 1956 Ežerėlio gyvenvietė pertvarkyta į miesto tipo gyvenvietę. 1957 pakeistos rajono ribos. 1958 Liustbergio gyvenamoji vietovė pavadinta Linksmakalniu, Palemono ir Garliavos gyvenamosios vietovės pertvarkytos į miesto tipo gyvenvietes. 1961 Palemono gyvenvietė prijungta prie Kauno, panaikintos 4 apylinkės. 1962 prie Kauno rajono prijungta Jonavos ir Vilkijos rajonų teritorija, Jurbarko, Kėdainių, Ukmergės rajonams perduota po 5 Kauno rajono apylinkes. 1965 sudarytam Jonavos rajonui perduota Jonava ir 4 apylinkės. 1970 Linksmakalnio gyvenvietė pertvarkyta į kaimą, 1975 ir 1976 šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 rajone buvo 58 500, 1970 – 71 900 gyventojų. 1995 vietoj Kauno rajono įsteigta Kauno rajono savivaldybė.
Jiesia
Babtai
Kauno rajono savivaldybės žemėlapis
-Kauno rajonas; -Vilijampolės rajonas