Kãzio Grniaus vadováujama Vyriausýbė 1920–1922
1920 05 Steigiamojo Seimo rinkimuose daugumą gavusi Lietuvių krikščionių demokratų partija koalicinę Vyriausybę formavo su antra gausiausia Seimo jėga – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloku. Ministru pirmininku pastarieji pasiūlė jau patyrusį M. Sleževičių, krikščionys demokratai norėjo nuosaikesnių pažiūrų, mažiau ambicingo Vyriausybės vadovo; sutarta dėl K. Griniaus kandidatūros. Tautos pažangos partijos atstovai Seime perėjo į opoziciją, nutrūko dar prieš I pasaulinį karą prasidėjęs vaisingas krikščionių demokratų ir Tautos pažangos partijos bendradarbiavimas kuriant Lietuvos valstybę. 1920 06 19 Steigiamasis Seimas patvirtino Vyriausybę (sudėtis lentelėje). Nors krikščionys demokratai ir valstiečiai liaudininkai kartu dirbo koalicinėje Vyriausybėje, Seime nuolat kildavo šių partijų atstovų ideologiniai susidūrimai ir aštri polemika. Priešprieša ypač sustiprėjo 1921 rudenį Seime ėmus svarstyti Konstitucijos, žemės reformos, universiteto statuto, pradinių mokyklų įstatymo projektus. 1922 01 13 M. Sleževičius valstiečių liaudininkų vardu išdėstė principinius nuostatų nesutapimus su krikščionimis demokratais ir pareiškė, kad K. Grinius atšaukiamas iš Vyriausybės. 01 18 K. Grinius atsistatydino (laikinai pareigas ėjo iki 02 01, kol buvo sudaryta nauja Vyriausybė).
K. Griniaus Vyriausybės nariai. Iš kairės sėdi: K. Bizauskas, J. Šimkus, E. Galvanauskas, K. Grinius, J. Purickis, R. Skipitis, J. P. Aleksa, antroje eilėje stovi: D. Siemaška, susisiekimo viceministras S. Grinkevičius, J. Dobkevičius, V. Karoblis, M. Soloveičikas, trečioje eilėje stovi nuo antro: reikalų vedėjas T. Petkevičius, valstybės kontrolierius J. Zubrickas, švietimo viceministras P. Mašiotas, P. Klimas (1921, Kaunas)
1
Nors K. Griniaus vadovaujama Vyriausybė dirbo sudėtingomis tarptautinėmis ir vidaus politikos sąlygomis, jos veiklą sunkino ideologiniai prieštaravimai, entuziazmas, kad pavyko įtvirtinti valstybės nepriklausomybę ir išrinkti Vasario 16 Akte numatytą demokratinį Steigiamąjį Seimą, buvo didesnis. Ši Vyriausybė dirbo beveik dvejus metus – ilgiausiai iš visų buvusių ir būsimų iki 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo.
K. Grinius vėliau išskyrė šiuos svarbiausius savo vadovaujamos Vyriausybės laimėjimus: karo su Sovietų Rusiją pabaigimą ir taikos sutarties pasirašymą (Lietuvos–Sovietų Rusijos taika), įstojimą į Tautų Sąjungą, daugelio valstybių pripažintą Lietuvos nepriklausomybę, karo veiksmų su Lenkija sustabdymą, Lietuvos izoliavimąsi nuo Lenkijos, priėjimą prie Baltijos jūros (Simpsono arbitražas), Žemės reformos įstatymo ir Konstitucijos projekto paruošimą, pasirengimą atidaryti universitetą. Didžiausiu pralaimėjimu K. Grinius laikė Vilniaus atidavimą Lenkijai ir pralaimėtą ginčą dėl jo Tautų Sąjungoje (Vilniaus klausimas).
prezidento pareigas einantis A. Stulginskis paveda K. Griniui sudaryti Vyriausybę (1920 06 19, Kaunas; Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
-Griniaus Vyriausybė; -Šeštoji Vyriausybė; -Griniaus Ministrų Kabinetas; -Kazio Griniaus Ministrų Kabinetas; -Šeštasis Ministrų Kabinetas
884