kazustika (pranc. casuistique < lot. casus – atvejis, atsitikimas), bendrų principų (dorovės normų) taikymas atskiriems atvejams (kazusams). Apibrėžia elgesį tam tikromis sąlygomis. Taikyta scholastinėje teologijoje (perimta iš stoikų), vėliau (ypač 17–18 a.) kazuistiką plėtojo jėzuitai.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką