kèčas (angl. catch – griebti, čiupti), trijų ar daugiau balsų muzikos kūrinys, dainuojamas vyrų choro kanonu. Gyvavo 17–18 a. Anglijoje, ypač mėgtas uždarų bendrijų (clubs). Kečui būdinga grubiai linksmas muzikos charakteris, žodžių žaismas, teksto dviprasmiškumas, skirtingas balsų tekstas. Pirmasis kečų rinkinys – T. Ravenscrofto Pammelia (1609), žymiausias kečas – J. Hiltono Griebk, ką gali (Catch that Catch can 1652). Kečus kūrė W. Byrdas, W. Childas, B. Cooke’as, R. Deringas, H. Purcellis, S. Webbe’as ir kit kompozitoriai. Kečų klubuose per konkursus buvo skatinama juos kurti ir atlikti.
867