Keptaunas (angl. Cape Town, afrikanų k. Kaapstad), miestas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) pietvakariuose, prie Gerosios Vilties kyšulio; Vakarų Kyšulio provincijos centras.
Viena iš 3 PAR sostinių; mieste įsikūręs PAR parlamentas.
Keiptauno centrinės dalies panorama; tolumoje, viduryje – Stalo kalnas, kairėje – Velnio kalnas (Devilʼs Peak), dešinėje – Liūto Galva (Lionʼs Head)
4,0 mln. gyventojų (2018); antras pagal gyventojų skaičių (po Johannesburgo) PAR miestas.
Su Atlantisu, Paarliu, Somerset Westu, Stellenboschu ir kitais miestais sudaro aglomeraciją (4,62 mln. gyventojų; 2020).
Keiptaunas įsikūręs Stalo kalno ir gretimų kalnų papėdėje. Jūrų uostas (aptarnauja PAR ir gretimas valstybes – Namibiją, Botsvaną, Zimbabvę, Zambiją); išvežama auksas, deimantai, vaisiai. Tarptautinis oro uostas. Plentai į Keetmannshoopą (Namibija), George’ą, Johannesburgą, geležinkelis į Johannesburgą.
Naftos perdirbimas, automobilių gamyba, medienos apdirbimo, chemijos (trąšų, plastikų), statybinių medžiagų (cemento), poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto pramonė. Laivų statyba ir remontas (vienas didžiausių pasaulyje sausųjų dokų). Deimantų šlifavimas. Turizmas; pajūrio kurortas. Lynų kelias į Stalo kalną.
Universitetas (įkurtas 1829), Vakarų Kyšulio universitetas (1960). Astronomijos observatorija. Pietų Afrikos (įkurtas 1825), kultūros istorijos (1966) muziejai, nacionalinė galerija (įkurta 1871), Pietų Afrikos biblioteka (1818). Simfoninis orkestras, teatras. Botanikos sodas, akvariumas.
Architektūra
Gerosios Vilties tvirtovė (Fort de Goede Hoop; 1666–79, dabar Istorijos muziejus), neoklasicistinis Koopmans de Wet House (1701), Senoji rotušė (1761, dabar Keiptauno simfoninio orkestro repeticijų salė ir miesto biblioteka), Jurgių stiliaus Bertram House (apie 1840). Sakraliniai pastatai: Didžioji bažnyčia (Groote Kerk; 1841), Šv. Jurgio katedra (1901), Didžioji sinagoga (1903).
stadionas Green Point Keiptaune (2009, architektūrinės bendrovės von Gerkan, Marg und Partner, Louis Karol Architects, Point Architects)
Istorija
1652 Keiptauno vietoje Olandijos Ost Indijos bendrovės gyvenvietę (seniausia europiečių gyvenvietė Pietų Afrikoje) įkūrė ir ją De Kaapu (Kyšuliu) pavadino olandai. Gyvenvietė tapo uostu, aprūpinančiu gėlu vandeniu ir maisto atsargomis aplink Gerosios Vilties kyšulį iš Rytų plaukiančius bendrovės laivus, ir olandų Kaapo kolonijos administraciniu centru. 17 a. antroje pusėje dauguma gyventojų – olandai ir prancūzai (hugenotai). 1795 buvo apie 14 000 gyventojų.
1806 užgrobtas britų, pavadintas Cape Townu ir tapo strategiškai svarbiu kariniu postu: per 1899–1902 Būrų karą su Pietų Afrikos būrų (afrikanai) respublikomis Orane ir Transvaliu kariaujančių britų karinė bazė. Nuo 1814 Didžiosios Britanijos Kaapo kolonijos administracinis centras. 1840 gavo miesto teises. Kaapo kolonijoje 1870 radus deimantų, 1886 – aukso telkinių, paspartėjo europiečių imigracija ir miesto plėtra.
Nuo 1910 Didžiosios Britanijos dominijos Pietų Afrikos Sąjungos, nuo 1961 Pietų Afrikos Respublikos Vakarų Kyšulio provincijos administracinis centras.
Po II pasaulinio karo dėl sparčios miesto plėtros daugėjo gyventojų: 1971 buvo 1,09 mln., 1991 – 2,35 mln.