kno žurnãlas, periodinis trumpametražis kelių siužetų dokumentinis kino kūrinys, kuriame pateikiama informacija apie svarbiausius šalies ir pasaulio įvykius, reiškinius, supažindinama su žymiausiais šalies kultūros ir visuomenės veikėjais. Pirmąjį savaitinį kino žurnalą Pathé-Journal 1908 Prancūzijoje sukūrė Ch. Pathé. Netrukus kino žurnalas paplito: 1910 pradėtas kurti Gaumont-Actualités, 1912 – Éclair-Journal (abu Prancūzijoje). 1922–25 Rusijoje režisieriaus Dz. Vertovo vadovaujama dokumentinio kino režisierių grupė Kino‑oko kūrė kino žurnalą Kino tiesa ( Kinopravda, 23 filmai), kurio novatoriška forma turėjo įtakos kino žurnalo ir dokumentinio kino raidai. Daug kino žurnalų sukurta per I ir II pasaulinį karą. Atsiradus televizijai kino žurnalo informacinę funkciją perėmė televizijos naujienų laidos, jie nebebuvo rodomi kino teatruose. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje kino žurnalų kuriama mažiau, daugiausia archyvams.
Lietuvoje kronikiniai kino žurnalai pradėti kurti 1921, nuo 1932 reguliariai. Kino teatrai buvo įpareigoti rodyti lietuvišką kino kroniką prieš kiekvieną vaidybinį filmą. Filmavo F. Dunajevas, I. Goršeinas, K. Lukšys, S. Uzdonas, S. Vainalavičius, A. Žibas ir kiti. 1935–40 Lietuvos kino kroniką išimtine teise kūrė kino bendrovė Mūsų Lietuva.
1940 Kaune įsteigta Lietuvos kino kronikos studija, joje 1940–1941 sukurta apie 40 propagandinių kino žurnalų. 1944 pradėtas kurti (nuo 1946 reguliariai) kino žurnalas Tarybų Lietuva (iki 1990 sukurta daugiau kaip 1600 filmų). Svarbiausi režisieriai: N. Liubošicas, L. Maculevičius, B. Pajėdienė, G. Skvarnavičius, V. Starošas, A. Tarvydas, L. Tautrimas ir kiti.
Nuo 1990 kuriamas (nuo 2003 mėnesinis) kino žurnalas Valstybės kino metraštis (1990–2002 Lietuvos kronika; iki 2006 sukurta 229 filmai), jo teminiai, portretiniai filmai yra daugiau archyvinės paskirties. Svarbiausi režisieriai: J. Lapinskaitė, A. Maciulevičius, A. Puipa, R. Sabulis, V. Urbanavičius ir kiti.
1933