kliomètrija (pagal istorijos globėjos mūzos Klėjos vardą + gr. metreō – matuoju), istorijos mokslo kryptis. Taiko ekonomikos teoriją, statistinius ir kitus matematinius metodus bei modelius ekonominei istorijai tirti, praeities skaitmeninius duomenis apdorojant taip, kaip ekonomistai šiais metodais analizuoja dabarties duomenis. Plačiąja prasme kliometrija apima visus įvairaus sudėtingumo matematinių metodų taikymo būdus istorinių procesų (t. p. ir socialinės, demografinės, politinės istorijos) tyrimuose. Kliometrija analizuoja istorinius šaltinius, kurių informacija jau pateikta ar ją apdorojus gali būti išreiškiama skaičiais, pvz., inventorius, registrus, mokesčių knygas, bažnytines metrikas, gyventojų ir turto surašymų, rinkimų, referendumų rezultatus.
Kliometrijos terminą 1960 pirmasis pavartojo ekonomistas Stanley Reiteris, didžiausią indėlį į šios krypties plėtrą įnešė R. W. Fogelis ir D. C. Northas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos; du pastarieji 1993 gavo ekonomikos Nobelio premiją). 20 a. 7–8 dešimtmetyje Jungtinių Amerikos Valstijų istorijos moksle įvykus vadinamajai kliometrinei revoliucijai (didžiausią įtaką jai turėjo geležinkelio transporto reikšmės Jungtinių Amerikos Valstijų industrializacijai ir ekonomikai augimas, 19 a. žemės ūkio istorijos, juodaodžių vergų darbo ekonominio efektyvumo kiekybiniai tyrimai), kliometrija (tuo laikotarpiu dažniau vartotas terminas naujoji ekonominė istorija) pradėjo plisti Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse, Prancūzijoje, Vakarų Vokietijoje, SSRS ir kitur.
Nuo 9 dešimtmečio kliometrija iš naujos netradicinės metodikos tapo akademiniu standartu, kiekybine duomenų analize remiasi didelė dalis istorinių tyrimų visame pasaulyje. Pasitelkiant kliometriją, ekonominės istorijos srityje tiriama įvairių visuomenės sluoksnių ekonominė padėtis, gamybos, darbo, kapitalo koncentracija, pramonės, transporto plėtra, žemės ūkio struktūros ir samdomojo darbo įtaka jų plėtrai, pajamų pasiskirstymas tarp socialinių grupių, šeimų ir kitų socialinių kategorijų, socialinių judėjimų ekonominės priežastys, socialinėje istorijoje – industrializacijos ir urbanizacijos socialiniai aspektai, istoriniai demografiniai procesai įvairiose šalyse ir regionuose, etninių, rasinių struktūrų plėtra, šeimos evoliucija, istorinė sąmonė, politinėje istorijoje – partinių politinių struktūrų formavimasis ir plėtra, politikos veikėjų karjeros, politikų ir valdininkų elgesio dėsningumai, masių elgsena per rinkimus, politinės krizes. Kliometrijos plėtrą labai paspartino kompiuterizacija, istorinių duomenų analizei dažniausiai naudojamos programos SPSS, Microsoft Excel, Kleio. Kliometrija turėjo itin didelį poveikį kuriant ir tobulinant didžiulių duomenų masyvų, masinių istorijos šaltinių analizės koncepcijas ir būdus.
Kliometrijos pagrindinis trūkumas – kuo ankstesnis istorinis laikotarpis tiriamas, tuo sunkiau pritaikyti kliometrinius metodus, nes apie senovės, vidurinių amžių istoriją tyrinėtojams prieinama mažiau išsamios ir patikimos skaitmeninės informacijos nei apie naujausius laikus.
-naujoji ekonominė istorija; -naujoji ekonomikos istorija