kodas

kòdas (pranc. code < lot. codex – sąrašas), simbolių sistema informacijai atvaizduoti, perduoti, apdoroti, saugoti. Kodai teikiami raidžių, skaitmenų ir specialių simbolių eilutėmis. Baigtinė kodo simbolių seka (simbolių kombinacija) vadinama kodo žodžiu. Kode vartojamų skirtingų simbolių skaičius vadinamas kodo pagrindu. Pvz., kode, kurio pagrindas 2, vartojami tik 2 simboliai – duomenys rašomi skaitmenimis 0 ir 1; toks kodas vadinamas dvejetainiu. Jei visi žodžiai yra vienodo ilgio, kodas vadinamas tolyginiu. Kai žodžių ilgiai skirtingi, kodas yra netolyginis (pvz., Morse’s abėcėlė). Kodų įvairovę lemia jų taikymas. Informacija į kompiuterius įvedama kodais, sudarytais iš elektrinių impulsų. Pvz., dvejetainio kodo simbolis 0 gali būti koduojamas žemo lygio įtampa, o 1 – aukšto lygio elektrine įtampa. Ta pati informacija kompiuterio atmintyje atvaizduojama kitokiais simboliais (fizinė jų prigimtis priklauso nuo atminties tipo). Įrašant informaciją į įvairių prekių etiketes, kasos čekius, pvz., naudojami brūkšniniai kodai (duomenys rašomi spausdintuvu įvairaus pločio lygiagrečiais vienas nuo kito tam tikru atstumu nutolusiais brūkšniais). Perduodant informaciją skirtingi kodo simboliai perduodami skirtingos amplitudės, trukmės, poliškumo, dažnio, fazės, signalais. Kodų atvaizdavimo forma parenkama pagal perdavimo linijos savybes. Laidinėms linijoms tinka ir nuolatinės srovės impulsai, ir moduliuotų harmoninių virpesių voros. Radijo ryšio linijoms tinka kodai, sudaryti iš moduliuotų harmoninių virpesių vorų. Optinio ryšio linijoms kodai sudaromi iš šviesos impulsų. Jei informacijai koduoti naudojamos ne visos kodo simbolių kombinacijos, tai likusios panaudojamos priimamam žodžiui tikrinti ir taisyti (korekciniai kodai). Specialiais kodais – šifrais – informacija saugoma nuo neteisėto panaudojimo.