koloidinis tirpalas

kolòidinis tipalas, zòlis (vok. Sol < lot. solutio – tirpalas), smulkiadispersė sistema, sudaryta iš skysčio (dispersinė terpė) ir jame pasiskirsčiusių skysčio arba kietos medžiagos dalelių (dispersinė fazė). Koloidinis tirpalas, kurio terpė vanduo, vadinamas hidrozoliu, kurio terpė organinis tirpiklis, pvz., benzenas, alkoholiai – organozoliu. Pagal dispersinę fazę skirstomi į emulsijas (dispersinė fazė skysta) ir suspensijas (dispersinė fazė kieta). Pagal terpės ir fazės sąveiką koloidiniai tirpalai skirstomi į liofilinius ir liofobinius. Liofiliniai koloidiniai tirpalai susidaro savaime dėl stiprios dalelių ir skysčio molekulių sąveikos, šie koloidiniai tirpalai yra patvarūs, linkę sudaryti kietojo kūno struktūrą turinčius gelius. Liofobinių koloidinių tirpalų dalelės silpnai sąveikauja su dispersine terpe, todėl dažniausiai jie nepatvarūs: pridėjus nedidelį kiekį elektrolito arba pakėlus temperatūrą jie gali koaguliuoti (koaguliacija). Koloidiniam tirpalui būdingos savitos optinės savybės, pvz., švytėjimas dėl pro jį sklindančios šviesos sklaidos (Tyndallio reiškinys). Koloidiniai tirpalai svarbūs pramonėje, žemės ūkyje, medicinoje (maisto produktai, kai kurios statybinės medžiagos, vaistai, biologiniai preparatai yra koloidiniai tirpalai).

2476