kolòidų chèmija, chemijos šaka, nagrinėjanti dispersines, t. p. ir koloidines, sistemas ir reiškinius, vykstančius fazių skiriamajame paviršiuje. Tiria paviršinius ir kapiliarinius reiškinius, absorbciją, kūnų drėkinimą ir vilgumą, adsorbentų ir paviršinio aktyvumo medžiagų veikimą, elektroforezę, elektroosmosą, molekulinius kinetinius ir pernašos reiškinius koloidinėse sistemose (Browno judesį, osmosą), koloidinių tirpalų susidarymą, irimą, optines, fizikines, chemines ir mechanines, reologines savybes. Koloidų chemijos tyrimais naudojamasi prognozuojant kai kuriuos geologinius procesus (dūlėjimą, sedimentaciją, elementų migraciją), geologines struktūras, jų genezę, tiriant dirvožemio savybes, gerinant jo derlingumą, tvirtinant ir kietinant gruntą, valdant kai kuriuos atmosferos procesus (rūką oro uostuose, kritulius). Koloidų chemijos teoriniais pagrindais remiamasi gaminant maisto produktus, rišamąsias, keramines medžiagas, katalizatorius, sorbentus, plastikus, gumą, klijus, dažus, tepalus, pastas, kraujo pakaitus, modeliuojant ląsteles, membranas, nervinius audinius, kraujo tekėjimą.
Istorija
Koloidų chemija susikūrė 19 a. antroje pusėje, pradininkas – Th. Grahamas, jis nustatė, kad kai kurios ištirpintos medžiagos neprasiskverbia pro labai smulkių porų membranas (pergamentą) – tokių medžiagų difuzija lėta, o tirpalų osmosinis slėgis labai mažas. Robertas Brownas (Didžioji Britanija) tyrė disperguotų dalelių judėjimą skysčiuose, M. Faraday – aerozolius, hidrozolius, gelius, šviesos sklaidą koloidiniuose tirpaluose, Herbertas Maxas Finlayʼus Freundlichas (Vokietija), I. Langmuiras ir J. W. Gibbsas – adsorbciją, monomolekulinius sluoksnius ir paviršiaus įtempį. J. W. Rayleigh sukūrė šviesos sklaidos koloidinėmis (dispersinėmis) dalelėmis teoriją, Johnas Tyndallis (Didžioji Britanija) paaiškino spalvų kitimą koloidiniuose tirpaluose. R. A. Zsigmondy sukūrė ultramikroskopą koloidinėms dalelėms stebėti, M. Smoluchowskis tyrė elektrokinetinius reiškinius.
Lietuvoje
Lietuvoje tiriama baltymų, fermentų virsmai ant modifikuotų ir nemodifikuotų paviršių, paviršiaus elektrocheminio potencialo ir hidrofobiškumo poveikis baltymų adsorbcijai (Vilniaus universiteto Biochemijos institutas), koloidinių dalelių šalinimas nuo šilumokaičių ir kitų paviršių, adsorbcija ant kietųjų paviršių, molekulių saviorganizacija ir biomembranų modeliavimas (Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas).
2476
2509