kontineñtinė akrècija, geologinis procesas, kai dėl subdukcijos arba kolizijos vandenyninės Žemės plutos segmentai tektoniškai ir struktūriškai keičiasi, persiformuoja į žemyninę Žemės plutą ir prisijungia prie kito žemyno. Skiriama koncentrinė (prie žemyno branduolio prisijungia vis jaunesni dariniai; tokia geologine sandara pasižymi Šiaurės Amerika, Australija) ir aglomeracinė (skirtingo amžiaus, dydžio ir savitos vidinės struktūros žemyninės plokštės susijungia į monolitą; Eurazijos, senojo Baltikos žemyno sandara) žemynų akrecija.
Priešingas kontinentinei akrecijai procesas vadinamas kontinentine destrukcija (pvz., Gondvanos irimas).
1417