korpusnė tapýba, tapymo būdas, kai dažai (dažniausiai aliejiniai, tempera, akrilas) tepami tankiu, neperšviečiamu sluoksniu. Korpusinės tapybos technika ypač efektinga, tapant šviesius paveikslo plotus lygiame fone (naudojo Rembrandtas, P. Brande). Įsitvirtino 15 a. išplitus aliejinei tapybai. Populiari 20 a. tapyboje – tapant akriline tempera naudojamas reljefinis potėpis, vietoj teptuko dažniausiai naudojama mentelė, dažai spaudžiami tiesiai iš tūbelės. Išdžiūvęs paveikslo paviršius padengiamas skaidria lesiruote (taip pagyvinamas koloritas). Lietuvoje korpusinę tapybą plėtojo S. Jusionis.
1746