kosmetològija (kosmetika + gr. logos – mokslas), mokslo šaka, tirianti diagnostikos metodus, profilaktiką, ligų gydymą, kosmetinių odos trūkumų, įgimtų ir įgytų galvos, veido bei kūno defektų šalinimą. Siejasi su biologija, chemija, fizika ir kitais mokslais. Taiko terapinius, chirurginius ir kitus gydymo metodus. Tikrina kosmetikos pramonės kuriamus ir gaminamus gaminius. Skirstoma į medicininę, diagnostinę, higieninę ir dekoratyvinę. Medicininė kosmetologija tiria odos, jos sluoksnių ir viso organizmo gyvybinę veiklą, diagnostinė kosmetologija padeda laiku ir teisingai nustatyti odos bei kūno ligas ar dėl senėjimo atsirandančius išvaizdos trūkumus. Higieninės kosmetologijos uždavinys – padėti išsaugoti natūralų žmogaus kūno grožį, stabdyti senėjimo procesus, dekoratyvinės – paryškinti žmogaus grožį ir paslėpti arba padaryti mažiau pastebimus išorės trūkumus. Naujos kosmetologijos kryptys: imunokosmetologija (tiria odos apsauginius mechanizmus), mezoterapija (odos ir poodžio struktūros problemas), fermentokosmetologija (tam tikrų fermentų savybes ir jų galimybes pagreitinti epidermio biochem. reakcijas). Senovės Egipte kosmetinės priemonės buvo naudojamos jau daugiau kaip 4000 metų prieš Kristų. Pirmas rašytinis dokumentas (Eberso papirusas, pavadintas vokiečių egiptologo G. M. Eberso vardu), kuriame surašytos kosmetikos naudojimo taisyklės, rastas kapavietėje apie 1500 metų prieš Kristų. Romėnų gydytojas Galenas parašė pirmąjį susistemintą kosmetikos vadovėlį. Jis išskyrė kosmetiką, skirtą veido ir kitų atvirų kūno vietų trūkumams slėpti (pvz., grimą), ir skirtą natūraliam grožiui išsaugoti, t. p. pabrėžė kosmetikos ir medicinos ryšį. Pasiūlė šaldomojo tepalo receptūrą, kuri tapo šiuolaikinių kremų prototipu. Kosmetologija, kaip savarankiškas mokslas, pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje. Pradėti intensyvūs odos sandaros ir fiziologijos, aktyviųjų medžiagų, naudojamų kosmetikoje, sudėties ir savybių bei maisto papildų klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai. Svarbiausi dermatologijos atradimai (sukurti nauji odos priežiūros metodai) turėjo didelę reikšmę kosmetologijos raidai. Tarptautinio estetikos ir kosmetologijos komiteto (įkurtas 1946 Briuselyje) tikslas – suburti profesijos atstovus, keistis idėjomis ir žiniomis. Pasaulyje 2002 buvo 190 akredituotų šio komiteto mokyklų. Lietuvoje 2004 patvirtintas kosmetologų rengimo standartas. Kosmetologijos specialistai rengiami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kolegijose.
2928