Ostráuskas Kostas 1926 04 05Veiveriai (Marijampolės apskr.) 2012 01 09Newtown Square (Pensilvanijos valstija, Jungtinės Amerikos Valstijos), Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių dramaturgas, literatūros kritikas. Filosofijos daktaras (1958). Santaros-Šviesos federacijos garbės narys. 1944 pasitraukė iš Lietuvos, nuo 1946 Pabaltijo universitete Pinneberge (Šlėzvigas-Holšteinas) studijavo lituanistiką. 1949 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1952 baigė Pensilvanijos universitetą (baltistiką ir lituanistiką), 1952–89 dirbo šio universiteto bibliotekoje (1958–78 Muzikos bibliotekos vedėjas). Nuo 1954 bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoje. Nuo 1961 dirbo Lituanistikos institute, 1965–74 Literatūros skyriaus vedėjas.
Kostas Ostrauskas
Grožinė kūryba
Ryškiausias avangardistinės dramaturgijos atstovas lietuvių literatūroje, absurdo teatrui artimomis priemonėmis nagrinėjantis žmogaus susidūrimo su likimu ir mirtimi patirtį. Vietoj tradicinių personažų K. Ostrausko dramose veikia metaforinės figūros; konfliktą nustelbia būties problematika, sutelkta į iracionalią, neretai paradoksalią situaciją, kurios vidinę įtampą sukuria minties raidos dinamika, o ne draminio įvykio plėtotė. Avangardizmo bruožai ryškūs pirmoje pjesėje Pypkė (1954), tačiau ankstyvosiose dramose dar išlaikoma fabulos motyvacija, lietuviško scenovaizdžio ir kalbos koloritas (Kanarėlė 1958), kartais pastebimas melodramatiškumas ir dirbtinė simbolika (Žaliojoj lankelėj 1961). Vėlesnėje kūryboje stiprėja atviro sąlygiškumo, asociatyvios kompozicijos struktūros. Pirmajai unikaliai lietuvių literatūroje avangardo dramai Gyveno kartą senelis ir senelė (1963–69 22000) būdinga minimalistinis dialogas. Žmogiškosios būties problematika ir menine branda šiai pjesei artimos dramos Duobkasiai (1964–65), Lozorius (1971, pastatyta 1990), Čičinskas (1974–75, pastatyta 1995). Pjesėje Kvartetas vyrauja muzikinė kompozicija ir intertekstualių improvizacijų žaismė. Muzikiniu principu t. p. paremtas vyro ir moters santykių vedybinę idilę deromantizuojantis siurrealistinis 4 dramų ciklas Metai (1968), kuris imituoja A. Vivaldi koncertų smuikui ciklą Metų laikai. Dramoje Gundymai (1983) parodijuojamas H. Boscho triptikas Šv. Antano gundymai ir kiti kūriniai. Postmodernistiniame draminiame veikale Ars amoris (1991) tekstas neįvardijamas žanro požiūriu, jame gausu garsiausių pasaulio literatūroje meilės istorijų personažų, analizuojamos meilės variacijos. Vienaveiksmėse pjesėse ir mikrodramose t. p. ryšku postmodernizmo bruožai. Mažąsias dramas sieja pagrindinių herojų nuopuolio tema (Salomė, Hamletas ir kiti, Casanovos saulėlydis) arba autoriaus destrukcijos idėja (Kaliausės mirtis, Raudonkepuraitė, Anna ir Emma). Žaidimo chrestomatinėmis temomis, literatūrinio montažo principu sukurtoje monodramoje Vaižgantas (1994) išlaikoma J. Tumo-Vaižganto saviraiškos autentika, asmenybės emocijų ir minčių srautai siejami su epochos aktualijų apmąstymais. Išleisti K. Ostrausko dramų rinkiniai Žaliojoj lankelėj (1963), Kvartetas (1971), Čičinskas (1977), Gundymai (1983), Ars amoris (1991), Ketvirtoji siena (kartu su kritikos straipsniais), Kaliausės mirtis (abi 1996), Čičinskas ir kiti (2002, Vilnius), Užgavėnių kaukės (2006, Vilnius), Paskutinis kvartetas: du dramų ir dar kai ko rinkiniai ir drama (2014, Vilnius).
Dramų išversta į anglų ir rusų kalbas.
Kita veikla
Literatūros istorijos, kritikos ir kultūros klausimais rašė žurnaluose Literatūros lankai, Metmenys, Aidai ir kitur. Išleido kritikos straipsnių, atsiminimų ir laiškų rinkinį Žodžiai ir žmonės (1997), knygą Spec(tac)ulum mundi (2003). Parengė spaudai A. Škėmos Raštus (t. 1 1976, t. 2 1970), sudarė J. Kaupo Raštus (su A. Nyka-Niliūnu, 1997).
L: I. Ruchlevičienė Kūryba – kaip žaidimas: Kosto Ostrausko dramaturgija Kaunas 2003.
297