Krãšto apsaugõs ministèrijos Ginklãvimo valdýbos Tyrmų laboratòrija, 20 a. modernizmo pastatų kompleksas Kaune. Dėl techninių įrenginių ir dėl stilingos modernios architektūros laikyta geriausia ir moderniausia tyrimų laboratorija Baltijos šalyse. 2014 pastatui (su Kauno 1919–40 architektūros kitais objektais) suteiktas Europos paveldo ženklas.
Architektūra
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija Kaune (1936, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, inžinieriai A. Rozenbliumas, V. Ražaitis; dabar Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto rūmai)
Tyrimų laboratorijos kompleksą sudaro pagrindinis pastatas, kieme esanti Metalo, medžio ir stiklapūčių dirbtuvė (architektas B. Elsbergas), raštinė su prižiūrėtojo butu ir ūkinis pastatas. Tyrimų laboratorijos pastato architektūra pasižymi savita, tarpukario modernizmui būdinga funkcijos ir estetikos derme: pastatui unikalumo teikia juostiniai ir kampiniai langai, gelsvos spalvos nedekoruotas fasadas, plokščias stogas su charakteringais žalvariniais traukos spintų kaminėliais, išlikę autentiški vidaus įrangos elementai (laiptų turėklai, liftai, šviestuvai, baldai ir smulkūs laboratorijos elementai).
1932 10 31 Tyrimų laboratorijos konkurso I vietos laureatu paskelbtas architekto V. Landsbergio‑Žemkalnio (jis atliko ir statybų techninę priežiūrą) projektas. Gelžbetonio konstrukcijas suprojektavo inžinieriai A. Rozenbliumas ir V. Ražaitis. Prie statybų prisidėjo Ginklavimo valdybos etatinis architektas B. Elsbergas. Tyrimų laboratorijos statyba pradėta 1933, baigta 1936. Laboratorinė įranga ir įvairūs pastato elementai buvo užsakomi Anglijos, Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių įmonėse.
Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos Kaune interjeras (išlikusi originali traukos spinta)
Istorija
1919 pradėta kurti Lietuvos kariuomenės Artilerijos dalis, iš kurios vėliau susiformavo padalinys – Ginklavimo valdyba. Jos tikslas buvo tiekti kariuomenei ginklus ir kitas kovos priemones bei įrangą, įgyti ir gaminti šias priemones, rūpintis, saugoti ir prižiūrėti amuniciją taikos metu. 1928 prie centrinio artilerijos sandėlio buvo numatyta įsteigti cheminių tyrimų laboratoriją; paskirtos patalpos Šančiuose greitai tapo per mažos. 1932 Krašto apsaugos ministerija nusprendė šiam tikslui statyti naują pastatą.
1937 veiklą pradėjusią laboratoriją sudarė pagrindinis korpusas ir pagalbinių statinių kompleksas: pastatas dujų generatoriui, vandentiekio stotis, pirotechnikos dirbtuvėlės, kita. Sandėliams buvo naudojami išlikę tvirtovės baterijos bunkeriai. Vienas pastatų 1963 pristačius priestatą ir antrąjį aukštą rekonstruotas į mokymo korpusą (dabar Kauno technologijos universiteto Maisto institutas), kiti pastatai buvo nugriauti, kuriant universiteto akademinį miestelį.
Tyrimų laboratorijos pagrindinis tikslas buvo aprūpinti chemijos, mechanikos, fizikos ir kitais tyrimais Krašto apsaugos ministerijos įstaigas bei civilinę pramonę. Laboratorijoje veikė 6 skyriai: Organinės chemijos, Mikrobiologijos, toksikologijos ir patologinės anatomijos, Balistikos ir sprogstamųjų medžiagų, Technikinės chemijos, Metalurgijos, mechanikos ir optikos, Prekių tyrimo. Čia vykdyti įvairūs tyrimai (aviacinių raketų, parako, dujokaukių stiklų, durpių, vandens kokybės). 1939, vadovaujant pulkininkui J. Vėbrai, laboratorijoje dirbo daugiau kaip 100 darbuotojų.
1940 rugpjūtį laboratorija buvo perduoda Švietimo ministerijai ir inkorporuota į Kauno universiteto Technikos fakultetą. 1944 vasarą traukdamiesi iš Lietuvos vokiečiai išsivežė dalį laboratorijos aparatūros. Dabar komplekso pastatai priklauso Kauno technologijos universitetui, jame veikia Cheminės technologijos fakultetas.
2019 tarptautinė organizacija Getty Foundation (įkurta 1984 Los Andžele) Tyrimų laboratorijos pastatą pripažino 20 a. architektūros svarbiu objektu, skyrė lėšų jo valdymo planui parengti.
2225
-KTU Tyrimų laboratorija; -Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija; -Tyrimų laboratorija