krauneteriai: a – krauneteris, b – azakrauneteris, c – tiakrauneteris
kraunèteriai (angl. crown – karūna + eteriai), makrocikliniai polieteriai, turintys 4 arba daugiau (–CH2CH2–) tilteliais susijungusius deguonies atomus. Dažnai kondensuoti su aromatiniais arba nearomatiniais žiedais. Krauneteriai, kurių bent vienas O atomas pakeistas N atomu, vadinami azakrauneteriais, S atomu – tiakrauneteriais. Krauneteriai – kristalinės medžiagos arba klampūs skysčiai. Blogai tirpsta vandenyje, gerai – daugelyje organinių tirpiklių. Su šarminių ir šarminių žemių metalų katijonais sudaro patvarius kompleksinius junginius, tirpstančius organiniuose tirpikliuose.
Sintetinami α‑ω‑dioliams reaguojant su α‑ω‑dihalogenidais (katalizatoriai bazės) ir kitais būdais. Naudojami cheminėje analizėje anijonams atskirti, druskoms tirpinti organiniuose tirpikliuose, organinėje sintezėje (tarpfaziniai katalizatoriai).
1967 krauneterius susintetino Ch. J. Pedersenas (1987 gavo Nobelio chemijos premiją). Krauneterių molekulės yra karūnos pavidalo, iš čia ir kilo jų pavadinimas. Tolesnis šių junginių tyrimas davė pradžią supramolekulių chemijai.