Krãžių kolègija, vidurinė bendrojo lavinimo mokykla, veikusi 1614–1844 Kražiuose. Vienas svarbiausių švietimo ir jėzuitų mokslo centrų Lietuvoje.

vienas pirmųjų Kražių kolegijos mokytojų Motiejus Konstantinas Sarbievijus (dailininkas nežinomas, 17 a., Krokuvos nacionalinis muziejus)

Kražių kolegiją įsteigė jėzuitai Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio 1613 jiems padovanotame sklype. 1614 Žemaitijos seniūnas ir Lietuvos didysis etmonas J. K. Chodkevičius ir jo žmona Slucko kunigaikštytė Sofija Maleckaitė užrašė Kražių kolegijai 7 ūkius ir pastatydino rūmus (2008 renovuoti). 1693 prie Kražių kolegijos pastatyta bursa (bendrabutis). Kolegijoje buvo mokoma lotynų kalba, veikė pradinės, gramatikos, sintaksės, retorikos ir humanitarinės klasės. Prie Kražių kolegijos veikusi Aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla rengė jėzuitų dvasininkus, joje tobulinosi ir kitų apylinkių dvasininkai (1672 Filosofijos skyriuje studijavo 16 studentų, Teologijos skyriuje – 5 studentai). Pirmaisiais metais į I klasę buvo priimta daugiau kaip 50 mokinių. Vėliau visose klasėse mokėsi 250–300 mokinių.

Pirmieji mokytojai buvo M. K. Sarbievijus (dėstė poetiką ir sintaksę), M. Ginkevičius (dėstė gramatiką), K. Kojalavičius-Vijūkas (retoriką). Pirmasis rektorius – J. Jamelkovskis (1618–1620 ir 1644–1647); iš viso buvo 49 rektoriai, tarp jų J. Jaknavičius (1635–1638), D. Butvila (1658–1661), Ž. Liauksminas (1661–1665), P. Šrubauskis (1670–1673).

Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 kolegiją perėmė Edukacinė komisija ir pertvarkė į apygardos mokyklą. Joje mokėsi iki 500 mokinių. 1797 mokykla atiteko Kolainių karmelitams. 1817 pradžioje mokyklą perėmė Vilniaus universitetas, ji pavadinta gimnazija. Tų pačių metų rudenį Vilniaus universitetas atidarė dvi žemesniąsias gimnazijos klases, po metų tapo pilna šešių klasių gimnazija. Kražių gimnazija, viena pirmųjų pasaulietinių mokyklų Lietuvoje, išsiskyrė iš kitų to meto mokyklų mokslo lygiu, mokymo priemonių gausa, gerai parengtais mokytojais. Gimnazijoje daugiausia dirbo daktaro laipsnį įgijusieji Vilniaus universiteto auklėtiniai. Kai kurie (S. Malcužinskis, Z. Bartoševičius, S. Sobolevskis) aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime, palaikė ryšius su Vilniaus universiteto filaretais ir filomatais. 1818 gimnazijoje dirbo 12 mokytojų, 1819 mokėsi 350 mokinių, 1821 – 410, 1823 – 452 mokiniai. Nemažai mokinių buvo valstiečių vaikai (1800 mokėsi 326 mokiniai, iš jų 246 buvo bajorų, kiti – įvairaus luomo ir valstiečių vaikai).

Senoji Kražių kolegija 1840 (dailininkas Vincentas Misevičius, 1843 paveikslą perfotogravo Valerijonas Bugušas; © Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejus)

Mokėsi daug žymių 19 a. kultūros veikėjų, rašytojų (V. Andrijauskas, A. Fromas-Gužutis, L. A. Jucevičius, A. Juška, J. Juška, K. J. Nezabitauskis-Zabitis, D. Poška, J. T. Stanevičius, A. M. Ugianskis ir kiti). 1844 gimnazija perkelta į Kauną (suteiktas gubernijos gimnazijos statusas; dabar Maironio gimnazija).

išlikęs Kražių kolegijos pastatų komplekso pastatas

1614–1844 veikė Kražių kolegijos biblioteka, 17–18 a. – Kražių mokyklinis teatras. Pirmasis žinomas vaidinimas – D. Mikulskio tragedija Belizarijus (1667); iš viso žinoma 30 vaidinimų ir teatralizuotų renginių, tarp jų – M. Chanevskio, M. Juškevičiaus, A. Mlodzianovskio, S. Sadovskio, G. Šimkevičiaus, M. Veličkos scenos veikalų.

L: M. Biržiška Rinktiniai mūsų senovės raštai Kaunas 1927; M. Lukšienė Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmojoje pusėje Kaunas 1970; V. Zaborskaitė Prie Lietuvos teatro ištakų Vilnius 1981; M. E. Brensztejn Teatr szkolny w Krożach na Żmudzi Wilno 1925; K. Misius Kražių mokykla ir gimnazija 1773–1844 metais Vilnius 2015.

Kražių gimnazija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką