kurdai

ekspozicija Asef Vaziri pastato (kurdų namo) viduje (Sanandadž, Kurdistano ostanas, Iranas)

kùrdai (savivardžiai kurd, kurmandž), Azijos tauta. Gyvena Turkijoje (daugiau kaip 10 mln. žmonių), Irane (6,5 mln. žmonių), Irake (4,5 mln. žmonių), Sirijoje (1 mln. žmonių; šiose valstybėse yra kurdų arba daugiausia kurdų gyvenama etnogeografinė Kurdistano sritis), t. p. Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Turkmėnijoje, Vakarų Europos šalyse (daugiausia Vokietijoje – apie 0,5 mln. žmonių), Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitur. 21 a. pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 22 mln. žmonių. Europidai. Kaba kurdų kalba. Apie 98 % kurdų – musulmonai (daugiausia sunitai, 1 % – šiitai), 1 % – gamtameldžiai jazidai.

Gyvensena

Gyvensena įvairuoja nuo kalnų klajoklių iki sėslių žemdirbių ir miesto gyventojų. Iki 19 a. pabaigos dalis kurdų vertėsi plėšikavimu, 20 a. pirmoje pusėje dauguma kurdų tapo sėslūs. Klajoklių pagrindinis verslas – avininkystė (dar auginami arkliai, asilai, ožkos, galvijai ir kupranugariai), sėsliųjų – sodininkystė, žemdirbystė (miežiai, kviečiai, ryžiai, tabakas). Paplitęs kilimų audimas, dirbiniai iš odos, medžio ir metalo.

Kurdai kalnų klajokliai vasarą gyvena palapinėse ir pavėsinėse, žiemą – žeminėse ir urvuose, valstiečiai ir miestiečiai – plokščiastogiuose iš nedegtų plytų ir akmenų mūrytuose namuose. Kunigaikštysčių centruose vėlyvaisiais viduramžiais pastatyta mūrinių pilių.

Moterų tradiciniai apdarai – plačkelnės, liemenės arba megztiniai, sijonai, prijuostės ir platūs diržai; vyrų – plačkelnės, marškiniai, milo liemenės, platūs diržai, striukės arba apsiaustai. Vyrai ir moterys dėvi daug papuošalų; vyrai nešiodavo už diržo užkištą durklą.

Kai kur kurdai išlaikė folkloro elementų, senųjų papročių: kraujo keršto, rūpinimosi svečiu, ortokuzeninę (brolių vaikų) santuoką.

Istorija

Senovės graikai kurdus mini karduchų vardu. Iki 20 a. pirmos pusės kurdai gyveno gentimis, kurias sudarė klanai ir giminės. Iki 17 a. kurdai buvo įtakingi Artimųjų Rytų politiniame gyvenime: jų kilmės dinastijos valdė ne tik kurdų kunigaikštystes, bet ir Egiptą, Siriją; kurdų kilmės Egipto sultonas Salachas ad Dinas (Saladinas) 1187 užėmė kryžininkų Jeruzalės karalystę. Viduramžiais ir vėliau gyvavo savarankiškų ir priklausomų kurdų kunigaikščių, bet kurdų teritorija į nepriklausomą valstybę nebuvo sujungta. 1895–1896 Turkijos vyriausybė dalį kurdų apgyvendino po armėnų pogromų ištuštėjusioje Vakarų (Turkijos) Armėnijoje. Nuo 20 a. 3 dešimtmečio pirmos pusės kurdų gyvenama teritorija priklauso Irakui, Iranui, Sirijai ir Turkijai.

kurdai tradiciniais drabužiais (19 a. pabaiga)

2840

kurdų dailė