Kvãla Lumpras (Kuala Lumpur), Malaizijos sostinė.

Plotas 243 km2. 1,78 mln. gyventojų (2019; aglomeracijoje su Petaling Jaya, Shah Alamu, Kelangu, Port Kelangu ir kitais miestais 8,7 mln. gyventojų). Dauguma Kuala Lumpūro gyventojų – malajiečiai (45,9 %) ir kinai (43,2 %), yra indų (10,3 %); 2010 surašymo duomenys.

Kvala Lumpūras

Kvala Lumpūras įsikūręs Malakos pusiasalio pietvakariuose, prie Kelango ir Gombako upių santakos. Per Kvala Lumpūrą eina Changluno–Singapūro automobilių magistralė; geležinkeliai į Ipohą, Johor Baharu. Subango tarptautinis oro uostas (į vakarus nuo Kvala Lumpūro).

Automobilių (bendrovė Proton), sunkvežimių, autobusų, motorolerių, mašinų (geležinkelio riedmenų ir įrenginių) gamyba, metalo (alavo, geležies) ir medienos apdirbimo, elektronikos ir elektrotechnikos (radijo imtuvų, televizorių, kondicionierių, akumuliatorių, kalkuliatorių), chemijos (muilo, sintetinio kaučiuko, gumos techninių gaminių), baldų, tekstilės, avalynės, statybinių medžiagų (cemento), maisto (ryžių valymo, kakavos, malimo, aliejaus, alaus, daržovių apdorojimo, tabako) pramonė. Amatai. Alavo, kaučiuko, palmių aliejaus prekių biržos, tarptautiniai bankai ir draudimo bendrovės.

Malajos (įkurtas 1962), malajiečių kalbos (1970), Tarptautinis Malaizijos islamo (1983) universitetai, Federacinis technikos koledžas (1954). Kaučiuko (1925), medicinos (1901) mokslinio tyrimo institutai. Petronas Twin Towers (du 452 m aukščio dangoraižiai – vieni aukščiausių pastatų pasaulyje; pastatyti 1998, architektas C. Pelli). Malaizijos nacionalinis muziejus (1963). Planetariumas. Zoologijos sodas. Kvala Lumpūro ežero sodai – aplink dirbtinį ežerą įsikūrę orchidėjų sodas, paukščių, drugelių parkai. Darko (2,8 km ilgio) ir Batu urvai – hinduizmo sekėjų kulto vieta.

dangoraižiai Petronas Twin Towers Kvala Lumpūre (1998, architektas C. Pelli); priekyje – KLCC parkas (1998)

2271

Istorija

Kvala Lumpūras pradėjo kurtis 1859. 1880 tapo Selangoro sultonato sostine. Nuo 1896 Didžiosios Britanijos įkurtos Malajos valstybių federacijos centras; pradėjo labai plėstis. Per II pasaulinį karą 1942–45 okupuotas Japonijos. Nuo 1946 Didžiosios Britanijos kolonijos Malajos sąjungos, nuo 1948 – Malajos (Malaizijos) Federacijos centras.

Po II pasaulinio karo dėl patogios geografinės padėties ir ūkio bei kultūros plėtros Kvala Lumpūro gyventojų sparčiai daugėjo; be to, 1948–60 į Kvala Lumpūrą ir jo apylinkes iš kaimų perkelta daug valstiečių (kad neremtų komunistinių partizanų). 1957 tapo nepriklausomos Malajos Federacijos, 1963 – Malaizijos Federacijos sostine.

Nuo 1974 – federalinė teritorija, išskirta iš Negeri Selangoro valstijos. Kvala Lumpūrui būdingi ryškūs socialiniai, kultūriniai ir etniniai kontrastai. Dėl sparčios plėtros dažnai vadinamas riaumojančiu tigru, dėl gražios gamtos ir žėrinčių švenčių – sodų ir ugnies miestu.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką