La Rochelle (La Rošèlis), miestas Prancūzijos vakaruose, Naujosios Akvitanijos administraciniame regione, prie Biskajos įlankos, priešais Ré salą; Pajūrio Charente’os departamento centras.
77 200 gyventojų (2019); aglomeracijoje 135 400 gyventojų (2019). La Rochelleʼį su Ré sala jungia tiltas. Prekybos (krovinių apyvarta 8,5 mln. t, 2017; išvežama javai, konjakas, įvežama mediena, nafta ir jos produktai, nitratai, fosfatai), karinis, žvejybos, jachtų uostas. Geležinkeliai ir plentai į Paryžių, Bordeaux, Nantes’ą. Oro uostas. Laivų statyba, lėktuvų, automobilių gamyba, naftos perdirbimas, chemijos, maisto (žuvų konservavimo), metalo apdirbimo pramonė, geležinkelio transporto priemonių remontas. Turizmas. Karštosios versmės. Universitetas (įkurtas 1993), aukštosios specialiosios (profesinės) mokyklos. Jūrų (su akvariumu), gamtos istorijos, dailės (15 a.–20 a. vidurio Europos tapyba), Naujojo Pasaulio (menas, istorija, senovinai žemėlapiai), d’Orbigny‑Bernono (istorija, keramika, Tolimųjų Rytų menas), kvepalų, modelizmo ir kiti muziejai. Kasmetinės tarptautinės buriavimo varžybos, kasmetinis kino festivalis.
Architektūra
senojo uosto vartai La Rochelleʼyje (abu 14 a.)
Senojo uosto vartus žymi Šv. Mykolo, Grandinių įtvirtinti bokštai (abu 14 a.) ir švyturys (15 a.). Rotušė (16–17 a., 19 a. perstatyta), rūmai ir gyvenamieji namai (16–18 a.). Bažnyčios: Šv. Mykolo (17 a.), Šv. Išgelbėtojo (17–18 a.), Šv. Liudviko katedra (1742–84).
Istorija
Minimas nuo karaliaus Henriko I Kapeto valdymo laikų (1031–60). 12 a. gavo miesto teises. 12 a. pabaigoje–13 a. pradžioje La Rochelleʼis, kaip pagrindinės Prancūzijos tvirtovės Atlanto vandenyno pakrantėje, reikšmė padidėjo. Per Šimtametį karą (1337–1453) buvo didžiausias Prancūzijos uostas Atlanto vandenyno pakrantėje, daug kartų buvo užimtas tai vienų, tai kitų, 1372 galutinai atiteko Prancūzijai. 16 a. prasidėjus reformacijai dauguma miesto gyventojų tapo protestantais (hugenotais), per 16 a. vykusius Prancūzijos vidaus religinius karus miestas buvo viena svarbiausių jų tvirtovių, ypač po 1572 Baltramiejaus nakties žudynių. 1572–73 nesėkmingai katalikų kariuomenės apsiaustas. Po 1627–28 apsiausties (per ją 3/4 gyventojų mirė badu) La Rochelleʼį užėmė Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII pirmojo ministro kardinolo A. J. de Richelieu kariuomenė. Miestas vėl smuko po 1685, kai panaikinus Nantes’o ediktą, kuris suteikė hugenotams religijos išpažinimo laisvę, daug La Rochelleʼio gyventojų emigravo į Ameriką. Per II pasaulinį karą Vokietijos povandeninių laivų bazė, labai sugriautas per Sąjungininkų bombardavimus. Dėl gerai organizuotos nacių gynybos buvo paskutinis išlaisvintas Prancūzijos miestas. 1956–2015 priklausė Poitou‑Charentes’ų administraciniam regionui.
2271