Läänemaa (Lènema), apskritis ir istorinė sritis Vakarų Estijoje. Centras Haapsalu.
13 a. pradžioje susidarė Läänemaa makondas (žemė, kelių valsčių – kihelkondų – junginys). 1224 ją užkariavo kalavijuočiai. 1238 padalyta: 2/3 jos žemių atiteko Saaremos-Läänemos vyskupui, 1/3 – Livonijos ordinui; šias žemes valdė Lihulos, nuo 1477 – Pärnu komtūrai.
1559 Saaremos-Läänemos vyskupas pardavė savo žemes (ir Läänemaa) Danijai. 1560–61 Läänemoje vyko estų sukilimas. 16 a. 7 dešimtmetyje didžiąją dalį srities užėmė Švedija; pietinį pakraštį 1565–1625 valdė Abiejų Tautų Respublika. Nuo 1625 visa Läänemaa priklausė Švedijai, 1710–1917 – Rusijos imperijai (buvo Estliandijos gubernijos apskritis). Palyginti su kitomis Estijos sritimis, Läänemaa ūkis buvo atsilikęs.
Läänemaa apskritis išliko ir 1918 susikūrus Estijos Respublikai. SSRS okupacijos metais (1950) panaikinta (suskirstyta į Haapsalu ir kitus rajonus). 1990 atkurta.