Labanoro-Pabradės giria

Labanóro-Pabrads girià yra Molėtų, Švenčionių, Utenos, Ignalinos ir Vilniaus rj. savivaldybių teritorijose.

Prasideda 1 km į šiaurę nuo Neries ir Žeimenos santakos, tęsiasi į šiaurės rytus Ignalinos link pro Pabradę ir Švenčionėlius. Plotas 91 500 ha, mišku apaugę 73 800 hektarų. 60 % miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos, Švenčionėlių, Nemenčinės regioniniams padaliniams (iki 2018 priklausė Ignalinos, Švenčionėlių, Utenos ir Nemenčinės urėdijoms). Labanoro‑Pabradės giria – antras pagal dydį Lietuvos miškų masyvas. Jį sudaro 105 miškai; didesnieji: Baranavos, Čiulų, Dubingių, Labanoro, Lakajų, Pabradės, Pakretuonės, Rudesos, Švenčionėlių, Varnėnų, Žaliašilio, Žeimenos. Masyvo diduma yra Žeimenos dešinėje pusėje. Per girios pietrytinę dalį ir jos rytiniu pakraščiu eina Vilniaus–Daugpilio geležinkelis, Vilniaus–Ignalinos plentas, šiaurės vakarų pakraščiu – Vilniaus–Utenos plentas, šiaurine dalimi – Ignalinos–Molėtų plentas, šiaurrytine dalimi – Švenčionėlių–Utenos geležinkelis.

Labanoro-Pabradės giria (Mindūnų miškas)

Labanoro miško mėlynšilis

Labanoro‑Pabradės giria driekiasi Žeimenos banguotoje smėlingoje lygumoje ir Aukštaičių aukštumoje, yra kalvų ir pelkių. Per miškus teka dešinieji Žeimenos intakai: Dubinga su Spengla, Gulbinė, Jusinė, Kirneilė su Kiauna ir Liedele, Lakaja su Labanoru ir Peršokšna, Luknelė su Baltele, Sąvalka; kairieji: Kretuona, Mera, Petruškė, Saria su Juodupe ir Karvine, Skerdyksna, Voveraitė. Girioje yra arba ją siekia 320 įvairaus dydžio ežerų. Gausu jų šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, ypač Molėtų link; didesnieji: Asveja, Baluošas, Kertuojai, Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai, Liedis, Peršokšnai, Siesartis, Spenglas, Žeimenys. Kai kurie ežerai jungiasi protakomis. Giriai būdingas vaizdingas kraštovaizdis, paviršiaus formų ir miško augaviečių įvairovė.

Didesnę Labanoro‑Pabradės girios dalį (58 %) užima Labanoro regioninis parkas, šiaurrytinę dalį – Aukštaitijos nacionalinis parkas, pietvakarinę dalį – Asvejos regioninis parkas. Be jų, girioje dar yra Maldžiūnų, Kuliakampio, Cirkliškio ir Žeimenos kraštovaizdžio draustiniai, Pravalo botaninis, Algirdėnų ir Perūno telmologiniai draustiniai ir Žeimenos ichtiologinis draustinis. 4 % miškų yra rezervatinės parkų zonos I grupės, 24 % – ekosistemų apsaugos IIA grupės, 2 % – rekreacinės parkų zonos ir miško parkai IIB grupės, 21 % – apsauginiai III grupės, 49 % – ūkiniai IV grupės. Kultūrinės kilmės medynų 26 %. Pušynų yra 83 %, beržynų 9 %, eglynų 6 %, juodalksnynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 36 %, pusamžiai medynai 40 %, bręstantys 13 %, brandūs 11 %. Medynų vidutinis amžius 65 m., bonitetas II,3, skalsumas 0,73, tūris 224 m³/ha. Kasmet priauga 5,8 m³/ha.

Pabradės miškas

Per Voverės mišką teka Žeimena

Leikštiko ežeras Varnėnų miške

Girioje gyvena beveik visų rūšių Lietuvos miško žvėrys ir paukščiai. Čia yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų gyvūnų (lūšių, vakarinių kurtinių, eurazinių tetervinų, didžiųjų apuokų, kelių rūšių erelių ir kitų plėšrūnų, kukučių, europinių žalvarnių ir kitų), miškų ir pelkių retųjų augalų ir jų bendrijų, ypač genetiškai vertingų ir našių pušynų. Labanoro‑Pabradės girioje gerokai daugiau nei kitose Lietuvos giriose archeologijos paminklų: piliakalnių, pilkapių, senovės stovyklaviečių; istorijos, gamtos, dailės, kaimo architektūros paminklų, senų miestelių ir kaimų (Labanoras, Purviniškiai, Arnionys, Martišiūnai ir kiti).

1944–65 girioje veikė Vytauto apygardos Liūto ir Tigro rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 03 11–12 Labanoro miške įvyko Kiauneliškio kautynės. Paskutinis aktyviai veikęs Lietuvos partizanas A. Kraujelis (slapyvardis Siaubūnas) žuvo 1965.

2355

228

-Pabradės miškas