laivybos ženklų žymėjimo schemos: a – laivakelio pavojingos vietos upėse, b – laivakelio ribos upėse; 1 – pavojingas krantas, 2 – ritmiškai blyksintis žiburys, 3 – plūdurai, 4 – mirksintis žiburys
laivýbos ženkla, navigãcijos ženkla, tam tikrų formų ir spalvų statiniai arba plūdurai, informuojantys laivus apie laivybos sąlygas. Būna regimieji (švyturiai, bujos, bakenai, gairės, vizuojamieji ženklai), girdimieji (sirenos, tifonai, nautofonai) ir radijo laivybos ženklai (radionavigacija). Statomi ant kranto arba tvirtinami prie inkarų vandenyje. Laivybos ženklai žymi pavojingą laivams vietą, rajoną, laivakelio ir kanalo ribas, patariamuosius kursus, inkaro nuleidimo vietas, reguliuoja laivų eismą laivakelio ruožuose. Naktį kiekvienas ženklas blyksi tam tikros spalvos šviesa, tam tikru blyksnių skaičiumi per minutę; yra nuspalvintas tam tikromis spalvomis. Naudojami aptveriamieji (kardinalieji ir lateraliniai), ašiniai ir vietiniai (lokalieji) laivybos ženklai. Aptveriamieji ir kardinalieji išdėstomi pasaulio šalių atžvilgiu, jais atviroje jūroje ir netoli kranto aptveriama pavojinga vieta ar kliūtis, kurios skersmuo didesnis negu 1 kabeltovas (185,2 m). Aptveriamieji lateraliniai laivybos ženklai žymi dešinįjį ir kairįjį (plaukiant iš jūros) laivakelio ar kanalo kraštus.
Dešinėje pusėje laivybos ženklai numeruojami nelyginiais skaičiais, kairėje – lyginiais. Ašiniai laivybos ženklai žymi laivakelio ar kanalo pradžią ir ašį, patariamąjį kursą, vietiniai – nedideles pavojingas kliūtis, inkaro nuleidimo vietas. Upėse, kanaluose naudojami pavieniai ir poriniai laivybos ženklai; pastarieji sudaro vedlines – sutartines linijas, einančias per du porinius ženklus. Vedlinė rodo tam tikrą kryptį, jos susikirtimas su laivapriekiu – tam tikrą (pvz., posūkio) tašką. Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje naudojama Tarptautinės jūrų navigacijos įrenginių ir švyturių administracijų asociacijos rekomenduojama jūrinė ženklinimo sistema (angl. IALA Maritime Buoyage System).