liáudies konservatòrija, 20 a. pirmos pusės muzikinio švietimo įstaigos tipas, būdingas Rusijai ir kai kurioms kitoms Rytų Europos šalims. Tikslas – skleisti muzikines žinias visuomenei, populiarinti akademinę muziką koncertų-paskaitų forma.
Istorija
Pirmosios liaudies konservatorijos buvo atidarytos Maskvoje (1906; kaip Liaudies universitetų draugijos muzikos sekcija) ir Sankt Peterburge (1908). Bendros mokymo programos jos neturėjo. Prie liaudies konservatorijų organizavimo ir veiklos prisidėjo S. Tanejevas, A. Grečianinovas, A. Goldenveizeris, L. Nikolajevas, B. Javorskis ir kiti žymūs rusų muzikai. Po Spalio perversmo (1917) jų atsirado Kijeve, Vitebske, Taškente, Jaroslavlyje, Jaltoje (1920 muzikos teorijos dalykus dėstė J. Gruodis) ir kitur.
Liaudies konservatorija Kaune
1930–40 liaudies konservatorija veikė Kaune, ją įsteigė, išlaikė ir joje dėstė Maskvos konservatorijos absolventė E. Laumenskienė. Turėjo fortepijono ir solinio dainavimo klases. Konservatorijoje kasmet mokėsi apie 50 mokinių, už nedidelį mokestį (neturtingieji veltui) jie buvo mokomi specialiųjų ir teorinių muzikos dalykų, rengiami stoti į Kauno konservatoriją. Be atlyginimo dėstė J. Bendorius, J. Čiurlionytė, B. Dvarionas, J. Karosas, K. Kaveckas, J. Nabažas, A. Račiūnas.
2309