licjus (gr. Lykeios), bendrojo lavinimo mokykla.

Pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje (į šiaurės rytus nuo Atėnų) buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 prieš Kristų Aristotelis ten įsteigė Likėjų (aukštąją peripatetikų mokyklą), čia dėstė filosofijos kursą.

18 amžiuje Prancūzijoje terminas licėjus (prancūzų kalba lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos.

20 amžiaus antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir Prancūzijos buvusiose kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams. 1932–1948 Lenkijoje licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams. Nuo 1999 Rusijoje prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Lietuvoje 1990 įkurtas Vilniaus licėjus IX–XII klasių mokiniams (1992 jam suteiktas gimnazijos statusas), 1993 – Telšių vyskupijos licėjus (Telšių vyskupijos mažoji kunigų seminarija) berniukams, baigusiems pagrindinę mokyklą. Vėliau kai kurios vidurinės mokyklos ar gimnazijos pertvarkytos į licėjus – Kauno technologijos universiteto inžinerijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos, Klaipėdos ir kitus.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką