Lietuvių krikščionių demokratų sąjunga

Lietùvių krikščiónių demokrãtų sjunga, Išeivjos lietùvių krikščiónių demokrãtų sjunga, lietuvių išeivių politinė organizacija, tęsianti Lietuvių krikščionių demokratų partijos tradicijas.

Veikia nuo 1946. Vadovaujasi 1956 programa. 1968 sukūrė autonominį darinį – Europos lietuvių krikščionių demokratų sąjungos tarybą. Daug rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veikla – teikė visokeriopą paramą Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (jam dažniausiai pirmininkavo Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos nariai: M. Krupavičius, J. Matulionis, A. Trimakas, K. Bobelis), aktyviai veikė tarptautinėse organizacijose – Krikščionių demokratų internacionale, Vidurio Europos krikščionių demokratų, Europos krikščionių demokratų jaunimo sąjungose, Pasaulio krikščionių demokratų unijoje.

Konfrontacija su Lietuvių fronto bičiuliais susilpnino sąjungos pozicijas išeivijos lietuvių katalikų visuomenėje: ji prarado ateitininkų, katalikiškų laikraščių paramą. Sąjunga leido žurnalą Tėvynės Sargas (1947–92), sąjungos studijų klubai – Jaunimo žygiai (1952–62). Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programas finansavo popiežiaus Leono XIII fondas.

Sąjungai vadovavo nuo 1948 reguliariai kas treji metai šaukiamose konferencijose renkamas centro komitetas.

Centro komiteto pirmininkai: M. Krupavičius (1946–50), P. Vainauskas (1950–58), K. Šidlauskas (1958–64), A. Kasulaitis (1964–74), V. Šoliūnas (1974–87), A. J. Rudis (1987–94), Č. Masaitis (nuo 1994).

393

Europos lietuvių krikščionių demokratų sąjunga