lietùvių liáudies mẽdžio dirbinia, verpimo ir audimo įrankiai, dekoratyviniai dirbiniai, buities reikmenys, baldai, muzikos instrumentai, žaislai, apavas (klumpės), architektūros elementai. Verpimo įrankių – verpsčių ir prieverpsčių – puošyboje vyrauja segmentinės žvaigždės, aplink jas komponuojami kiti geometriniai elementai: rateliai, kvadratai, rombai, trikampiai, įvairios žvaigždutės, naudojami augalų (lapų, šakelių, eglučių, augalo vazone) motyvai, gyvūnų (paukščių, žalčių) ornamentai, būdinga širdies motyvas, kartais yra išdrožti inicialai, data. Audimo staklės beveik nepuoštos, išskyrus sprąsčius ir šaudykles.
rankšluostinė (medis, polichromija, 1892, J. Gelžinis, Žemaičių muziejus Alka)
Dekoratyviniai dirbiniai – tai rankšluostinės, juostinės, žibinčiai, žvakidės, sietynai, pypkės, kandikliai, peleninės, tabokinės, dėžutės, lazdos. Meniškiausią ir gausiausią dalį sudaro rankšluostinės, kurių puošyboje vyrauja geometriniai elementai, yra augalijos motyvų, dažniausiai augalo šakelių su lapeliais, tulpės žiedo formų; senosios rankšluostinės dažytos. Ornamentai raižyti, drožti reljefu ir kiaurapjūviu, neretai derinta keli drožybos būdai. Buities dirbinių puošyboje naudota figūriniai, įvairių gyvūnų (dažnai fantastinių) motyvai. Vaizduota buities, medžioklės siužetai, buvo išraižoma datos, inicialai, posakiai. Lazdų rankenos dažniausiai baigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva ar visa figūra. Gausiai gaminti buities reikmenys – darbo (kultuvės, kočėlai, grėbliai, grūstuvės, arba piestos, gorčiai), maisto gaminimo ir valgymo įrankiai (šaukštai, šakutės, peiliai, dubenys, kaušeliai vandeniui, alui, girai, taurės, riešutų spaustukai, cukrinės, sviestinės, lauknešėliai), virtuvės rakandai (druskinės, samčiai, pjaustymo lentelės), kinkymo reikmenys (pavalkai ir lankai kinkymui, rogės, vežimai). Labiausiai iš jų puošti kočėlai ir kultuvės. Žymesni 20 a.–21 a. pradžios drožėjai: A. Baranauskas, J. Binkis, J. Paulauskas, P. Peleckis, V. Sabataitis, A. Steponavičius, V. Valiukevičius, F. Vargonas.
Baldai (stalai, suolai, kėdės, lovos, spintos, skrynios) konstruktyvūs, patvarūs, funkcionalūs, puošti kontūriniais (rečiau reljefiniais) kiaurapjūviais raštais. Puošybos elementai skulptūriški, naudota polichromija. Skrynios ir kuparai puošti dekoratyvine tapyba. Dekoruota tapant (dažniausiai augaliniais ir gyvūniniais motyvais), štampuojant (dažniausiai geometriniais ornamentais), mišria technika. Žemaičių skrynių koloritas intensyvus, fonas tamsus, naudotos žalios, rudos, juodos, mėlynos spalvos, piešinys ryškaus kontūro. Aukštaičių baldų spalvos šviesesnės, fonas dažniausiai dažytas mėlynai, žaliai. Žymesni 19 a.–20 a. pradžios baldų dekoratoriai: K. Adomavičius, J. Jurevičius, M. Kančius, P. Lenkimas, K. Žulpa. Iš medinio apavo dekoruotos tik klumpės; jų viršus raižytas augaliniais motyvais (eglutės, lelijos), rečiau segmentinėmis žvaigždutėmis, širdimis. Iš muzikos instrumentų labiausiai puošta kanklės, dažniausiai geometriniais ornamentais. Iki dabar išliko medinių žaislų gamybos tradicija (drožiami švilpukai, barškalai, arkliukai).
lietuvių liaudies metalo dirbiniai
lietuvių liaudies pintieji dirbiniai
lietuvių liaudies paprotinė dailė
L: P. Galaunė Lietuvių liaudies menas: Jo meninių formų plėtojimosi pagrindai Kaunas 1930; Lietuvių liaudies menas: Medžio dirbiniai 2 kn. Vilnius 1956–58; A. Keturka Spalva lietuvių liaudies baldų puošyboje Vilnius 1987; A. Mikėnaitė Lietuvių liaudies baldai Vilnius 1992.
1819
skrynia (medis, polichromija, 19 a. nežinomas autorius, Lietuvos dailės muziejus)