Lietuvos medinės dvaro sodybos

Būdviečio dvaro svirnas (1803, Suvalkija)

Lietuvõs mednės dvãro sodýbos

Dvaro sodybos Lietuvoje pradėjo kurtis 14 a. pabaigoje–15 a. pirmoje pusėje, bajorams tapus žemvaldžiais (per visą Lietuvos dvarų istoriją būta apie 3000 dvaro sodybų, vertingiausių fragmentų išliko Vakarų Lietuvoje – apie 500). Sodybos pastatai atliko tą pačią funkciją kaip ir valstiečio sodyboje, bet jų architektūra buvo puošnesnė, tobulesnių formų. Susiklostė būdingas dvaro planas su keletu aptvertų kiemų, kuriuose stovėjo 20–30 pastatų. Švariajame, reprezentaciniame, kieme buvo parkas, sodas, gėlynas, tvenkiniai, alėjos, ūkinėje dalyje – daržai.

Pavirvyčio (Telšių rj. savivaldybė) dvaro rūmai (18 a. antra pusė–19 a. pradžia)

Svarbiausią vietą sodybos komplekse užėmė dvaro rūmai. Dauguma jų vieno aukšto, stačiakampio plano, simetriški, su prieangiu pagrindinio fasado viduryje. Kambariai komponuoti 2, rečiau 3 eilėmis, jungti anfiladine tvarka. Pastato viduryje buvo didysis kaminas – virenė, koridoriumi sujungta su kitomis ūkinėmis patalpomis ir su atskiru išėjimu namo gale. Sienos ręstos iš tašytų sienojų, apkaltos lentomis, pakraigės puoštos profiliuotais karnizais. Stogai dažniausiai aukšti pusvalmiai, kartais su mezoninu viduryje ir balkonu virš prieangio, dengti malksnomis. Vidaus patalpos tinkuotos, kartais ištapytos, klijuotos apmušalais, kambariuose klotos medinės grindys. Didžiosios menės turėjo buazeriją, interjerus puošė koklinės stačiamalkės krosnys ir židiniai.

Svarbi buvo langų, durų forma ir jų apipavidalinimas. Interjeruose buvo įvairių stilių baldų, paveikslų, tekstilės.

Veliuonos dvaro rūmai (19 a.)

Dvarų architektūra (sodybos ir pastatų planavimas, architektūrinės formos, dekoras) kito veikiama Europos madų ir stilių. Reprezentaciniai dvarų sodybų pastatai (ponų rūmai, svirnai, lobynai) dažnai būdavo rekonstruojami, bet išlaikė esminius liaudies architektūros bruožus: darną su aplinka, monumentalumą, funkcionalumą, racionalų saikingumą, konstruktyvumą, savitą proporcinę sistemą, nuosaikias formas ir dekorą. Lietuvos dvarų sodybų statiniuose reiškėsi ir profesionaliosios architektūros bei liaudies architektūros tradicijos sąveika.

L: Lietuvių liaudies menas: Architektūra 2 kn. Vilnius 1957–65; Lietuvių liaudies architektūra 2 t. Vilnius 1965–68; P. Galaunė Lietuvių liaudies menas Vilnius 1988; J. Gimbutas Medinė architektūra Lietuvoje Vilnius 2002; A. Vyšniauskaitė Lietuvio namai Vilnius 2004; Lietuvos medinis paveldas Vilnius 2006; R. Bertašiūtė Lietuvio sodyba Vilnius 2007.

1347

lietuvių tradiciniai visuomeniniai pastatai

lietuvių liaudies architektūra

lietuvių liaudies medinė sakralinė architektūra

lietuvių tradiciniai gamybiniai statiniai

lietuvių tradicinės gyvenvietės

lietuvių tradicinės sodybos

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką