Lietuvõs mùzikos ir teãtro akadèmija, 1949–1990 Lietuvõs SSR konservatòrija, 1990–1992 Lietuvõs konservatòrija, 1992–2004 Lietuvõs mùzikos akadèmija, aukštoji universitetinė muzikos ir teatro meno mokykla Vilniuje.
Veikla ir struktūra
Akademija rengia muzikos atlikėjus, kompozitorius, muzikologus, teatrologus, pedagogus, kino, šokio, teatro, televizijos specialistus, meno vadybininkus, atlieka mokslinius tyrimus. Vykdomos trijų pakopų studijos: bakalauro, magistro, doktorantūros (meno nuo 1982, mokslo nuo 1993; įgyjamas meno licenciato arba humanitarinių mokslų daktaro laipsnis). Veikia 3 fakultetai: Muzikos, Teatro ir kino bei Klaipėdos, juose yra 27 katedros (3 iš jų Klaipėdoje). Yra Meno (įkurtas 2012), Mokslo (įkurtas 2012), Kūno kultūros (įkurtas 1993), Leidybos, Muzikos inovacijų ir kiti centrai, Lietuvos muzikos ir teatro biblioteka. Muzikinio folkloro archyve (iki 2022 Etnomuzikologijos skyrius) čia sukaupta daugiau kaip 100 000 muzikos folkloro kūrinių, kurių ketvirtadalis iššifruota ir sudaro 370 liaudies melodijų rinkinių).
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I rūmai Gedimino prospekte (Vilnius)
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos logotipas
Akademija turi meno kolektyvų, tarp jų – mišrus choras (įkurtas 1949), simfoninis, liaudies muzikos instrumentų (abu įkurti 1953), pučiamųjų (įkurtas 1961), akordeonų (įkurtas 1967), kamerinis (įkurtas 1971) orkestrai, bigbendas (įkurtas 1993), ansamblis (įkurtas 1956, iki 2000 liaudies instrumentų ansamblis Sutartinė). Nuo 1999 Lietuvos muzikos ir teatro akademija dalyvauja Europos Sąjungos Socrates / Erasmus programoje – keičiasi studentais ir pedagogais, rengia orkestrinio dirigavimo studijas ir vasaros videostudiją, plėtoja tarptautinę veiklą studijų programų tobulinimo srityje. Lietuvos muzikos ir teatro akademija yra Europos meno institucijų lygos (European League of Institutes of the Arts), Europos konservatorijų, muzikos akademijų ir aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos, Baltijos šalių muzikos akademijų asociacijos ir Tarptautinio bendradarbiavimo menų srityje tinklo (Network for International Cooperation in the Arts) narė. Glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais tinklais Sibelius ir Polyphonia. Akademija leidžia 3 periodinius mokslo leidinius: Lietuvos muzikologija (nuo 2000), Muzikos komponavimo principai (nuo 2002), Ars et praxis (nuo 2013).
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos I rūmai Vilniuje (pastatyti 1903)
Rektoriai
1
1822
3119
2271
Istorija
1933 02 07 kompozitoriaus J. Gruodžio iniciatyva Kauno muzikos mokykla (įkurta 1919 J. Naujalio iniciatyva) pertvarkyta į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją (veikė 1933–1943 ir 1944–1949). Konservatorijoje veikė Dainavimo, Fortepijono, Kompozicijos, Pučiamųjų instrumentų, Styginių instrumentų, 1940–1943 – ir Dirigavimo, Dainavimo skyriai, 1945–1949 – Fortepijono-vargonų, Marksizmo-leninizmo, Pučiamųjų instrumentų, Solinio dainavimo, Styginių instrumenų, Teorijos-kompozicijos, 1945 – Violončelės, 1945–1946 – Simfoninio dirigavimo, 1946–1949 – Chorinio dirigavimo katedros. 1935 pradėjo veikti biblioteka. Konservatorijos direktoriai: J. Gruodis (1933–1937 ir 1940), K. V. Banaitis (1937–1940 ir 1941–1943), K. Matiukas (1940–1941 ir 1944–1948), J. Tallat Kelpša (1944), K. Paulauskas (1948–1949).
choreografijos užsiėmimai Lietuvos SSR valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (1980, fotografas Audronius Ulozevičius; klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka)
1944 įkurta Vilniaus valstybinė konservatorija (veikė 1944–1949). Konservatorijoje veikė Chorinio ir simfoninio dirigavimo, Fizinio lavinimo, Liaudies instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Muzikos istorijos, Operinio parengimo, Privalomojo fortepijono, Pučiamųjų instrumentų, Solinio dainavimo, Specialaus fortepijono, Styginių instrumentų, Teorijos-kompozicijos, 1946–1948 ir Rusų kalbos, 1948–1949 – Kalbų katedros. 1945 pradėjo veikti biblioteka. 1948 J. Čiurlionytės iniciatyva įsteigta Liaudies muzikos laboratorija (1954–1993 Liaudies muzikos kabinetas, nuo 1993 Etnomuzikologijos syrius). Konservatorijos direktorius – J. Bendorius (1945–1949).
1949 09 01 vietoj Kauno ir Vilniaus konservatorijų įkurta Lietuvos SSR valstybinė konservatorija. Veikė Chorinio dirigavimo, Kalbų, Kompozicijos, Liaudies instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Muzikos istorijos, Operinio parengimo, Pučiamųjų instrumentų, Solinio dainavimo, Specialaus fortepijono, Styginių instrumentų katedros, Fizinio lavinimo kursas. 1952 įkurta Aktoriaus meistriškumo katedra (1991 tapo Teatro ir kino fakultetu). 1954–1991 veikė neakivaizdinis skyrius. 1962 įkurta Bendrojo fortepijono katedra, 1964 – Kamerinio ansamblio katedra. 1963 08 27–1964 07 24 konservatorija veikė kaip Lietuvos SSR valstybinis meno institutas. 1974 įsteigta Pedagogikos katedra.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmai Vilniaus gatvėje (Vilnius)
1975–1995 veikė Klaipėdos fakultetai (1995 prijungti prie Klaipėdos universiteto, 2015 tapo šio universiteto Menų akademija). 1980–1991 veikė Specializuota taryba menotyros kandidato laipsniui teikti (apginta 81 disertacija). 1987 įsteigta Koncertmeisterio katedra, 1988 – Visuomenės mokslų katedra (nuo 1990 Filosofijos ir kultūros mokslų katedra), 1989 – Kauno fakultetas, Etnomuzikologijos katedra, 1990 – Dirigavimo, Vargonų (nuo 1997 – Vargonų ir klavesino) katedros. 1990 Lietuvos SSR valstybinė konservatorija tapo Lietuvos konservatorija, 1992 – Lietuvos muzikos akademija, 2004 – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 2011 akademijos Kauno fakultetas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto. 2018 pradėjo veikti Klaipėdos fakultetas (įkurtas iš Klaipėdos universiteto Menų akademijos). 2018 buvo 208 dėstytojų etatai (iš jų – 60 profesorių, 70 docentų; dirbo 73 mokslų daktarai, 4 habilituoti mokslų daktarai), mokėsi apie 900 studentų.
2271
-Muzikos ir teatro akademija