Lietuvos paslaugų sfera

Lietuvõs paslaug sferà

Lietuvos paslaugų sektorius apima prekybos, transporto, ryšių, nuomos, buitines, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialines, finansines ir kitas paslaugas. 21 a. pradžioje Lietuvoje teikiamos šios paslaugos: asmeninių ir namų ūkio reikmenų (transporto priemonių, mašinų, elektrinių buitinių reikmenų, laikrodžių, juvelyrinių dirbinių, baldų, avalynės, kitų odos gaminių ir dirbinių, drabužių ir kita) taisymas, nekilnojamojo turto operacijos (nuoma, valdymas ir kitos operacijos, nekilnojamojo turto agentūrų paslaugos), mašinų, įrenginių, asmeninių ir namų ūkio reikmenų (įvairių transporto priemonių ir įrangos, mašinų, asmeninių ir namų ūkio reikmenų) nuoma, su kompiuterių naudojimu susijusios paslaugos (techninės įrangos naudojimo konsultacijos, programinės įrangos teikimas ir naudojimo konsultacijos, kompiuterių tinklų diegimas, duomenų apdorojimas, duomenų bazių tvarkymas, kompiuterinės įrangos techninė priežiūra ir remontas, kompiuteriniai žaidimai), kita verslo veikla (teisinės, apskaitos, audito, architektūros ir inžinerijos paslaugos bei konsultacijos, mokesčių konsultacijos, rinkos tyrimas, viešosios nuomonės apklausa, verslo ir valdymo konsultacijos, kontroliuojančiųjų bendrovių vadyba, techninė patikra ir analizė, reklama, personalo atranka, tyrimai ir apsauga, pramoninis valymas, fasavimas, pakavimas, vertimas, sekretoriavimas, informacijos ir kitos paslaugos), švietimas (ikimokyklinis ugdymas, mokymas bendrojo lavinimo, aukštesniosiose, aukštosiose, specialiosiose mokyklose, suaugusiųjų švietimas, profesinis ir techninis mokymas), sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (žmonių sveikatos priežiūra, reabilitacinis gydymas, odontologijos, greitosios pagalbos, veterinarijos paslaugos ir sėklinimas, socialinis darbas), nuotekų ir atliekų šalinimas bei sanitarinių sąlygų palaikymas (nuotekų rinkimas ir apdorojimas, kitų atliekų rinkimas ir apdorojimas, sanitarinė, žemės, vandens, grunto gerinimo ir būklės išsaugojimo veikla), poilsio organizavimas, kultūra ir sportas (kino filmų ir vaizdajuosčių gamyba bei platinimas, kino filmų rodymas, radijo ir televizijos veikla, muzikantų paslaugos pobūviuose, sporto veikla, azartinių žaidimų ir lažybų, kitų pramogų organizavimas, naujienų agentūrų, bibliotekų, archyvų, muziejų, teatrų ir kitų kultūros įstaigų paslaugos), kita aptarnavimo veikla (žemės dirbimo, miškininkystės, statybos iš užsakovo medžiagų, komunalinės, transporto, ryšių, prekybos, viešbučių ir restoranų, turizmo, bankų, draudimo, lizingo, pensijų fondų, vertybinių popierių biržų operacijų, finansinės rinkos valdymo paslaugos, donorystė, gynyba, viešosios tvarkos palaikymas ir visuomenės apsauga, aplinkos apsauga, vaistininkystės, skalbyklų, pirčių, kirpyklų, grožio salonų ir masažo kabinetų, soliariumų, sveikatingumo centrų, laidojimo ir kremavimo paslaugos, cheminis valymas ir dažymas, taip pat valstybės įstaigų ir kita aptarnavimo veikla, kuri nesukuria naujos materialios produkcijos – daiktų).

Ignalinos žiemos sporto centro slidinėjimo trasa

21 a. pradžioje paslaugų sektoriuje dirbo daugiau kaip 50 % šalies dirbančiųjų (2000 – 54,5 %, 2006 – 57,9 %, 2007 viduryje – 58,4 %). Jų skaičius nuolat didėjo: 2000 dirbo 761 700, 2002 – 768 800, 2004 – 803 900, 2006 – 867 700 darbuotojų. Dirbančiųjų pasiskirstymas pagal paslaugų rūšis 2000–06 parodytas 1 lentelėje. Paslaugų mastas nuolat didėjo, 2000 suteikta paslaugų už apie 5,0 mlrd., 2002 – apie 6,6 mlrd., 2004 – daugiau kaip 8,2 mlrd. litų. 2006 paslaugų sektoriuje veikė daugiau kaip 15 000 ūkio subjektų (vyravo vidutinio dydžio ir smulkiosios įmonės, dirbo daug verslo liudijimus įsigijusių fizinių asmenų), jie suteikė paslaugų už apie 14,0 mlrd. litų (2 lentelė). Paslaugų sektoriuje sukuriama (21 a. pradžioje) apie 58 % šalies BVP.

Kėdainių krematoriumas (veikia nuo 2011)

1 lent. Paslaugų sektoriaus dirbančiųjų skaičius pagal paslaugų rūšis 2000–2006* (tūkst.)
Paslaugų rūšis 2000 2002 2004 2006
didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto priemonių remontas, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 200,4 211,2 228,0 254,6
viešbučių ir restoranų paslaugos 27,1 28,0 32,7 39,0
transportas, sandėliavimas ir ryšiai 90,5 87,4 93,9 98,9
finansinis tarpininkavimas 14,5 14,0 15,0 16,6
nekilnojamojo turto operacijos 43,2 54,9 55,8 78,3
viešasis valdymas ir gynyba, privalomasis socialinis draudimas 73,7 81,3 77,9 75,7
švietimas 161,0 138,9 141,0 131,5
sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 96,5 94,6 98,4 105,7
kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 53,6 53,8 55,8 63,7
kitos paslaugos 1,4 4,9 5,2 3,7
iš viso 761,7 768,8 803,9 867,7

* Lietuvos statistikos departamento duomenys

2 lent. Paslaugų įmonių skaičius ir jų suteiktos paslaugos 2002–2006*
Paslaugų rūšis Įmonių skaičius Pajamos, mln. litų
2002 2006 2002 2006
asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas 289 182 19,7 52,7
nekilnojamojo turto operacijos 1 501 2 502 1 230,8 3 085,4
operacijos su nekilnojamuoju turtu, priklausančiu nuosavybės ar kita teise 30 265 54,9 990,7
nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, nuoma 1 108 1 750 943,8 1 556,3
nekilnojamojo turto agentūrų veikla 175 288 25,0 126,6
nekilnojamojo turto operacijos už mokestį ar pagal sutartį ir bendrosios nuosavybės būsto valdymo paslaugos 188 199 207,1 411,8
mašinų ir įrenginių, asmeninių bei namų ūkio reikmenų nuoma 306 419 115,5 520,3
sausumos transporto priemonių nuoma 122 184 66,6 129,6
kitos transporto įrangos, mašinų ir įrenginių nuoma 86 158 38,0 348,6
kitų reikmenų nuoma 98 77 10,9 42,1
su kompiuteriais susijusios paslaugos 651 894 497,6 963,3
techninės įrangos naudojimo konsultacijos 34 34 1,4 13,7
programinės įrangos tiekimas, naudojimo konsultacijos, kompiuterinių tinklų diegimas 321 487 348,3 677,2
duomenų apdorojimas 36 28 26,7 44,2
su duomenų bazėmis susijusios paslaugos 42 36 36,0 39,1
įstaigos, kompiuterinės įrangos priežiūra ir remontas 170 280 75,2 183,6
kompiuteriniai žaidimai 48 29 10,0 5,3
kita verslo veikla 4 155 5 402 1 827,4 3 789,6
teisinės paslaugos 357 171 172,1 457,5
apskaita, buhalterija ir auditas, konsultacijos mokesčių klausimais 333 550 92,7 196,2
rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa 106 90 39,6 99,8
verslo ir valdymo konsultacijos 428 906 164,2 418,1
kontroliuojančiųjų bendrovių konsultacijos 13 28 3,5 12,8
architektūros ir inžinerijos paslaugos bei su jomis susijusios techninės konsultacijos 1 340 1 560 460,6 803,5
techninė patikra ir analizė 101 111 73,1 128,9
reklama 751 951 458,7 838,7
personalo atranka 72 140 18,0 78,8
tyrimai ir apsauga 99 112 118,7 249,7
pramoninis valymas 69 129 51,3 134,4
fotografavimo paslaugos 146 144 34,6 36,6
kitos paslaugos 340 510 140,3 334,6
švietimas** 524 642 278,9 543,4
sveikatos priežiūra ir socialinis darbas** 2 927 3 017 1 689,8 2 684,3
žmonių sveikatos priežiūra 704 820 1 425,7 2 259,9
reabilitacinis gydymas 30 28 71,9 133,2
odontologijos paslaugos 942 999 62,8 123,5
kita žmonių sveikatos priežiūra 88 70 20,7 28,5
greitosios pagalbos paslaugos 19 21 41,3 57,9
veterinarijos paslaugos 891 731 39,2 27,3
socialinis darbas 253 325 28,3 54,1
nuotekų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų palaikymo ir panaši veikla 141 159 362,8 624,4
poilsio, kultūros ir sporto veiklos organizavimas** 853 1 099 421,6 1 407,0
kino filmų ir vaizdajuosčių gamyba, platinimas ir panaši veikla 79 70 48,4 73,7
radijo ir televizijos veikla 68 108 142,3 254,0
sporto organizavimas 187 264 34,4 68,9
azartinių žaidimų ir lažybų organizavimas 7 18 129,8 765,3
kitos paslaugos 512 639 76,5 245,1
kita aptarnavimo veikla 807 750 130,9 289,8
cheminis valymas ir dažymas 59 26 11,9 16,5
skalbyklų paslaugos 89 74 32,9 35,0
kirpyklų, grožio salonų paslaugos 389 348 51,0 162,7
laidojimo paslaugos 113 121 24,6 36,5
pirčių, soliariumų, masažo kabinetų, sveikatingumo centrų paslaugos 50 97 6,5 25,1
kitos paslaugos 107 84 3,9 14,1
iš viso 12 154 15 066 6 575,0 13 960,2

* Lietuvos statistikos departamento duomenys

** neįskaitytas biudžetinių įstaigų ir organizacijų finansavimas iš biudžetų

Buitinių paslaugų raida

Lietuvoje buitinės paslaugos atsirado kartu su amatais. Amatininkai, be prekių gamybos pardavimui, teikė ir paslaugas pagal užsakymus. Iki 13 a. amatai plito iš Skandinavijos ir Rusios, 17 a. – iš Livonijos (Rygos). Nuo 14 a. Lietuvos didieji kunigaikščiai ėmė skatinti amatininkystę, miestuose plėtojosi batsiuvystė, kailiadirbystė, stalių ir kitų gaminių gamyba. 1383 Jogaila išleido privilegiją amatininkams, vykstantiems į Lietuvą iš Lenkijos. Nuo 1400 Vilniuje, Kaune, Trakuose kūrėsi vokiečių, žydų ir totorių amatininkai – kalviai, siuvėjai, batsiuviai, auksakaliai; tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo atsivežtų totorių buvo kailiadirbių, odų, vilnos ir metalo apdirbėjų. Lietuvos I (1529) ir III (1588) Statutuose (Lietuvos Statutas) minimi dvidešimt penkių veiklos rūšių amatininkai: kalviai, mūrininkai, siuvėjai, plytininkai, kailiadirbiai, odininkai, račiai, kubiliai, puodžiai, degutininkai, anglininkai, rūdininkai, ginkladirbiai, dailidės ir kiti. 15–16 a. miestuose kūrėsi amatininkų cechai. Kiekvienas jų dažniausiai turėjo tam tikros veiklos monopolį. Cechai gynė amatininkų interesus, padėdavo apsirūpinti žaliavomis, perduoti patirtį, pasidalyti veiklos teritoriją. Vilniuje pirmieji cechai (auksakalių ir siuvėjų) susikūrė 1495. 1795 jau veikė 38 cechai, juose dirbo 860 meistrų, 310 pameistrių, 420 mokinių. 1852 veikė 1862 cechai, juose dirbo 1990 meistrų, 1300 pameistrių, 1990 mokinių. Kurį laiką Abiejų Tautų Respublikoje amatininkų cechų nariais galėjo būti tik krikščionys. 17 a. prie dvarų atsirado dirbtuvių (susikūrė dvarų pramonė), jos gamindavo rinkai ir priimdavo užsakymus iš pasiturinčių gyventojų. 16–17 a. pradėtos statyti privačios ir viešosios miesto pirtys, 19 a. pabaigoje veikė 11 pirčių. 1853–1886 panaikinti visi žydų ir vokiečių amatininkų cechai. Daugėjant manufaktūrų ir fabrikų amatininkų cechų reikšmė mažėjo ir 19 a. pabaigoje jie buvo panaikinti (Kauno gubernijoje – 1888, kitose gubernijose – 1893).

1914 Lietuvos miestuose veikė 15, 1935 (be Vilniaus krašto) – 38 viešosios pirtys. 1918–1940 ypač populiarios buvo dailidžių, krosnininkų, račių, kalvių, batsiuvių, siuvėjų, kailiadirbių, karšėjų, vėlėjų paslaugos. Nedidelės paslaugų artelės greitai iširdavo. Daugiausia buvo privačių šeimyninių dirbtuvėlių; 1939 (be Klaipėdos krašto) jų veikė apie 34 000, jose dirbo apie 70 000 amatininkų. Apie 30 % paslaugas teikiančių amatininkų dar vertėsi ir žemdirbyste. Iki 20 a. vidurio buvo keliaujančiųjų siuvėjų, dailidžių, krosnininkų, statybininkų. 3 lentelėje pateikti 1928–40 duomenys apie Lietuvos įmones, kurios, be prekių gamybos, teikė ir buitines paslaugas (išsamios buitinių paslaugų statistikos tuo laikotarpiu nebuvo).

3 lent. Lietuvos buities reikmenų gamybos ir paslaugų įmonių ir jų darbuotojų skaičius 1928–1940
Įmonių rūšis 1928 1930 1935 1940
įmonės darbininkai įmonės darbininkai įmonės darbininkai įmonės darbininkai
siuvyklos 53 432 54 417 37 255 39 402
mezgyklos 31 430 33 563 32 748 33 1 104
avalynės ir veltinių gamyklos 51 671 42 646 46 603 43 698
odų išdirbimo įmonės 24 533 24 462 13 455 24 884
kailių išdirbimo įmonės 4 56 7 177
dažyklos 4 24 3 21 3 18 2 7
vėlyklos 1 5 2 10 2 19 2 33
baldų ir medienos, statybinių medžiagų gamybos įmonės 43 487 48 666 55 501 53 721
malūnai 84 788 74 638 83 619 107 904
vilnų karšyklos 17 140 20 142 11 67 24 212

1940 SSRS okupavus Lietuvą sovietinė valdžia amatininkus subūrė į valstybės reguliuojamas arteles. Per Antrąjį pasaulinį karą jos iširo. 1945 panašiu principu sudaryti buitinio aptarnavimo kooperatyvai, pavaldūs Verslinės kooperacijos valdybai (1950–1952 taryba, nuo 1953 sąjunga). Jai priklausė 110 kooperatyvų (daugiausia kirpyklų, siuvyklų, avalynės dirbtuvių), jose dirbo apie 10 000 darbuotojų. 30 didelių kooperatyvų 1956 pertvarkyta į fabrikus, gamyklas ir perduota Vietinės pramonės bei Lengvosios pramonės ministerijoms. Pirtys, skalbyklos, kai kuriuose rajonuose ir kirpyklos priklausė vykdomųjų komitetų komunalinio ūkio skyriams, didžiuosiuose miestuose – pirčių ir skalbyklų trestams. 1962 įsteigta Vyriausioji buitinio gyventojų aptarnavimo valdyba, 1966 pertvarkyta į Buitinio gyventojų aptarnavimo ministeriją, kooperatyvai pertvarkyti į buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatus ir specializuotas (autoserviso, buitinės technikos remonto ir kitas) įmones. Kombinatai buvo kuriami teritoriniu principu (aptarnavo tam tikro rajono ar miesto gyventojus). Į jų sudėtį įėjo įvairios dirbtuvės (cechai) ir ateljė, pirtys, skalbyklos, kirpyklos, laidojimo ir informacijos biurai, nuomos punktai ir kitos įmonės. 1965 jau veikė 3139 buitinių paslaugų įmonės, 1974 – 4704 (jose dirbo 31 500 žmonių), 1985 – 3473 (iš jų – 636 kirpyklos, 461 siuvimo ir galanterijos gaminių įmonė, 386 pirtys ir dušai, 236 avalynės siuvimo ir taisymo įmonės, 221 fotografijos ir kino ateljė, 174 ritualinių paslaugų, 119 trikotažo mezgimo ir taisymo, 103 transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros įmonės). 7 dešimtmetyje pradėjo plisti žinybų suomiškosios pirtys (saunos), 9 dešimtmetyje miestuose pradėti statyti pirčių kompleksai su karšto garo ir sauso kaitinimosi patalpomis, dušais, voniomis (kai kur buvo įrengti kontrastiniai baseinai, vandens kaskados, teikiamos masažo, gydymo šviesa paslaugos). 8 dešimtmetyje įkurti buitinių paslaugų įmonių respublikiniai ir miestų gamybiniai susivienijimai. Kai kurios paslaugos (pavyzdžiui, veltinių vėlimas, kailiadirbystė, prakiurusių indų, kojinių taisymas) beveik išnyko.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Buitinio gyventojų aptarnavimo ministerija ir paslaugų įmonių respublikiniai susivienijimai panaikinti, buitinio aptarnavimo kombinatai tapo buitinio gyventojų aptarnavimo įmonėmis ir perduoti miestų bei rajonų savivaldybėms. 1991 pradžioje veikė 63 specializuotos įmonės, 53 buitinių paslaugų kompleksai, 121 buities namai (juose buvo kirpykla, siuvykla, mezgykla, avalynės, buitinės technikos, laikrodžių taisyklos), 2355 ateljė, 704 kompleksiniai priėmimo punktai, buitines paslaugas teikė 33 440 darbuotojų. 1991 pradėta privatizuoti paslaugų įmones. Dalis didelių specializuotų įmonių tapo akcinėmis bendrovėmis, kitos suskaidytos į mažesnius padalinius arba nutraukė veiklą. 1991 privatizuota 487, 1992 – 457 buitinių paslaugų įmonės. Dalis privatizuotų cechų, dirbtuvių, kompleksinių priėmimo punktų nustojo teikti paslaugas, vietoj jų pradėjo veikti parduotuvės, kioskai ar kitos įmonės. Atsirado siuvėjų, mezgėjų, dailidžių, mūrininkų, šaltkalvių ir kitomis buitinėmis paslaugomis laisvalaikiu besiverčiančių asmenų, taip pat privačių įmonėlių, kurios teikė paslaugas gyventojams greta savo pagrindinės veiklos. Labai sumažėjo buitinių paslaugų įmonių kaime. 1993 žemės ūkio bendrovių teritorijoje veikė tik 4 buities namai (1990 buvo 162), 2 kompleksiniai priėmimo punktai (1990 – 980). 1993 buitines paslaugas teikė 2786 ateljė ir dirbtuvės (iš jų – 73 % privačių) ir 660 kompleksinių prėmimo punktų (3 % privačių). Daugiausia buvo privačių kirpyklų (83 % visų kirpyklų), butų remonto (taip pat 83 %), transporto priemonių remonto (82 %), buitinės technikos remonto (70 %), mažiausiai – cheminio valymo ir dažymo įmonių (22 %), pirčių (38 %). 1993 suteikta buitinių paslaugų už 503,4 mln., 1994 – 818,3 mln., 1995 – 1186,2 mln., 1996 – 1650,2 mln. litų. 1997 buitines paslaugas (2144,7 mln. litų) gyventojams teikė apie 2400 įmonių (77 % privačių).

2846

švietimas Lietuvoje

Lietuvos sveikatos apsauga

Lietuvos socialinės apsaugos sistema

Lietuvos bankai

Lietuvos kredito unijos

Lietuvos lizingo bendrovės

draudimas Lietuvoje

Lietuvos vidaus prekyba

viešasis maitinimas Lietuvoje

turizmo industrija Lietuvoje

Lietuvos transportas

Lietuvos ryšių sistema

Lietuvos internetinė žiniasklaida

Lietuvos naujienų agentūros

Lietuvos periodinė spauda

radijas Lietuvoje

televizija Lietuvoje

-paslaugos Lietuvoje; -paslaugų sfera

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką