Lietuvõs tautnė aukščiáusioji tarýba (lenk. Rada Najwyższa Narodu Litewskiego), 1794 sukilimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vyriausybė. Veikė 1794 04 24–06 11 Vilniuje.
Valdė 1793 ribų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją (iki Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo, 1793). Vykdomosios institucijos buvo 5 deputacijos (komisijos).
Tarybą sudarė apie 50 narių (27 paskirti 1794 04 25 Vilniaus sukilimo aktu, kiti buvo 19 apskričių bajorijos ir 5 apygardų miestų atstovai, išrinkti 1794 04–05). Dauguma jų – bajorai žemvaldžiai, kiti – dvasininkai, miestiečiai (nuo Vilniaus – 6). Tarybai priklausė ir buvę Ketverių metų seimo (1788–92) atstovai. Žymesni nariai: R. Giedraitis, J. Jasinskis, M. P. Karpis, M. P. Karpavičius, S. Malevskis, J. Mickevičius, M. K. Oginskis, M. Počobutas, M. Radvila, L. Gucevičius, T. Wawrzeckis.
Leido laikraštį Gazeta Narodowa Wileńska. Vadovavo sukilėlių karinėms pajėgoms ir civilinės valdžios aparatui. Stengėsi į sukilimą įtraukti valstiečius (tuo tikslu dalį pirmųjų atsišaukimų ir potvarkių leido lietuvių kalba – tai pirmieji lietuvių spaudos leidiniai), žadėjo jiems suteikti asmens laisvę. Propagavo luomų lygybę, tautų brolybę. Teroro priemonėmis tramdė sukilimo vidaus priešus (Tarybos sudaryto Baudžiamojo teismo dekretu buvo pakarti Rusijos šalininkai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijai priešiškų konfederacijų veikėjai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas S. Kosakovskis ir targovicininkų Vilniaus vaivadijos konfederacijos maršalka I. Šveikovskis). Savarankiška Tarybos politika sukėlė Lenkijos sukilimo vadų ir Lietuvos nuosaikiųjų sukilėlių nepasitenkinimą. Sukilimo vyriausiasis vadas T. A. B. Kosciuška 1794 05 21 ją paleido. Dalį Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos funkcijų 06 12 perėmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija.
Gazeta Narodowa Wileńska Nr. 11 pirmasis puslapis (Jogailos universiteto biblioteka)
1777