linksniuotė

linksniuõtė, linksniuojamųjų žodžių formų grupė, turinti savitų linksniavimo ypatybių. Kalbose, turinčiose linksnių sistemas, linksniuočių skaičius ir pobūdis įvairuoja: pvz., senosios graikų ir lotynų kalbų skiriamos 5, lenkų ir rusų – 3 daiktavardžių linksniuotės. Lietuvių kalbos pagal kaitybos kamienus (kamiengalio balsius) skiriamos 5 daiktavardžių linksniuotės: a (laũkas, kẽlias), (i)u (dangùs, vasius), (i)o (dienà, mart), ė (žol) ir i (nakts, vags). Jų skiriamasis požymis – kamiengalio balsis – geriausiai matyti iš daugiskaitos naudininko (lauk‑a‑ms, kel‑ia‑ms, dang‑u‑ms, dien‑o‑ms, marč‑io‑ms, žol‑ė‑ms, nakt‑i‑ms). Tik (i)u kamieno daugiskaitos naudininkas yra gavęs labai produktyvaus (i)a kamieno formą (vais‑ia‑ms, skaič‑ia‑ms kaip arkl‑ia‑ms, sveč‑ia‑ms). Būdvardžių 4 linksniuotės, skiriamos tuo pačiu pagrindu, aiškiai dalijasi pagal gimines: visi vyriškosios giminės būdvardžiai yra (i)a ir u (áukštas, stãčias; lýgus), visi moteriškosios – (i)a ir ė linksniuotės (aukštà, stat; mednė). Pagal kamiengalius skiriamos ir skaitvardžių, įvardžių, dalyvių linksniuotės. Ankstesnėse lietuvių kalbos gramatikose daiktavardžiai buvo grupuojami į 5, būdvardžiai – į 3 linksniuotes remiantis skirtingais požymiais; linksniuotės žymėtos numeriais. Dėl nevienodo skirstymo pagrindo tuos pačius kaitybos kamienus ir tas pačias linksnių galūnes turintys daiktavardžiai ir būdvardžiai (gėl ir ddelė, valià ir žalià) būdavo priskiriami skirtingoms linksniuotėms.

2352