Liùdvikas XVI (Louis XVI) 1754 08 23Versalis 1793 01 21Paryžius, Prancūzijos karalius (1774–92). Burbonų dinastijos. Liudviko XV vaikaitis. Prancūzijos dofino Liudviko sūnus. Liudviko XVIII brolis.
Sostą paveldėjo mirus dviem vyresniesiems broliams ir tėvui. 1770 vedė Šventosios Romos imperatorių Pranciškaus I ir Marijos Teresės dukterį Mariją Antuanetę. Pradėjęs valdyti siekė išvesti Prancūziją iš finansinės krizės: panaikino labiausiai slegiančius mokesčius, pradėjo finansų ir teismo reformas, kurioms pasipriešino diduomenė ir dvariškiai. Užsienio politika nebuvo pastovi: 1778–81 Liudvikas XVI parėmė sukilusias Didžiosios Britanijos kolonijas Šiaurės Amerikoje, o 1786 su Didžiąja Britanija sudaryta Prancūzijos pramonei nepalanki prekybos sutartis. Dėl 1788 kilusios finansinės krizės 1789 sušaukti Generaliniai luomai trečiojo luomo iniciatyva greitai pasiskelbė aukščiausia įstatymų leidybos institucija.
Liudvikas XVI (aliejus, 1776, dailininkas J. Duplessis, Versalio rūmai Paryžiuje)
1789 07 sukilę Paryžiaus miestiečiai užėmė svarbiausią Prancūzijos kalėjimą – Bastiliją, 1789 10 Liudvikas XVI su šeima buvo uždarytas Paryžiaus Tuileries rūmuose. 1789 10 pasirašė Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją, kuria panaikino luominę Prancūzijos santvarką. 1791 06 su šeima bandė pabėgti į Austriją, bet buvo sugautas Varennes’e ir grąžintas į Paryžių.
Liudvikas XVI prisiekė naujajai Prancūzijos konstitucijai, bet, norėdamas išsaugoti turėtą valdžią, siekė užsienio šalių karinės intervencijos. 1792 Austrijos ir Prūsijos kariuomenės įsiveržė į Prancūziją. Paryžiaus revoliucinė valdžia suėmė Liudviką XVI. Kilus karui 1792 visuotiniu balsavimu išrinktas Konventas paskelbė Prancūziją respublika, karalių už išdavystę 1793 01 nuteisė mirti. Liudvikas XVI buvo giljotinuotas Revoliucijos (dabar Santarvės) aikštėje Paryžiuje.