Lucca (Lukà), miestas Italijos vidurinės dalies vakaruose, Toskanoje, į šiaurės rytus nuo Pisos; provincijos centras.
Lucca
88 800 gyventojų (2020). Lucca įsikūrusi Serchio upės slėnyje. Geležinkeliai ir plentai į Florenciją, La Speziją, Pisą. Tekstilės (šilko, džiuto, medvilnės), popieriaus, maisto (malimo, tabako, alyvuogių aliejaus, vyno) pramonė, mašinų gamyba. Luccos apylinkėse auginami alyvmedžiai, yra baltojo marmuro laužyklų. Turizmas.
Nacionalinis, kiti muziejai. Teatras. Luccoje gimė italų kompozitoriai L. Boccherini, G. Puccini.
2271
Architektūra
Senamiestyje nuo romėnų laikų išliko taisyklingas gatvelių ir pastatų tinklas. Turgaus aikštėje (9 a.) – romėnų amfiteatro liekanos, antikinio forumo vietoje – Šv. Mykolo aikštė ir romaninė Forumo Šv. Mykolo bažnyčia (12–14 a., interjere dailininko F. Lippi tapyba, A. della Robbijos skulptūra). Šv. Martyno katedra (portale N. Pisano skulptūrinė puošyba, interjere gotikinis dekoras, dailininkų D. Ghirlandaio, F. Zuccari, Tintoretto, Bartolommeo tapyba, I. del Carretto antkapinis paminklas, 1413, skulptorius Jacopo della Quercia; aštuonkampė koplyčia, 1484, architektas M. Civitali, su krucifiksu Šv. Veidas), Šv. Frediano bazilika (6 a., 12 a. perstatyta, fasade bizantiškosios mozaikos puošyba, 1260). Kitos bažnyčios (visos 12–13 a.): Šv. Justino, Šv. Jono, Šv. Pranciškaus. Rūmai: Palazzo Ducale (16–18 a., architektas B. Ammanati ir kiti), Mansi (1599, 1635 perstatyta, architektas M. Oddi, nuo 1977 Pinakoteka), Guinigi (15 a., nuo 1968 Nacionalinis muziejus), Villa Buonvisi Oliva (18 a. antra pusė). Kiti statiniai: Valandų bokštas (14 a.), namas, kuriame gimė G. Puccini (15 a., nuo 1972 jo muziejus), gynybinė miesto siena (1645).
2271
Istorija
Ligūrų gyvenvietės vietoje Luccą įkurė etruskai. Pasak Romos istoriko Tito Livijaus, apie 180 pr. Kr. Lucca tapo Romos kolonija, buvo klestintis kelių į Florenciją, Parmą, Romą, Pisą susikirtimo centras. Nuo 476 valdyta gotų, vėliau Bizantijos, langobardų (buvo vieno iš trijų Toskanos langobardų kunigaikščių rezidencija). 774 atiteko frankams. 9–10 Toskanos markgrafystės (nominaliai – Šv. Romos imperijos dalis) centras, vėliau, varžydamasi su Florencija, šį statusą prarado.
1118 gavo laisvių (daugiausia ūkinių) chartiją, 12 a. viduryje tapo ir apie 500 m buvo nepriklausoma komuna, vienas didžiausių Italijos miestų-respublikų.
1799–1815 – kunigaikštystė, valdoma Napoleono Bonaparto sesers E. Baciocchi. 1815 Vienos kongreso sprendimu ji perduota Burbonų dinastijos Ispanijos infantei Marijai Liudvikai, 1824 atiteko jos sūnui Karoliui Liudvikui. Jis 1847 perdavė Luccą Toskanai. Nuo 1860 Italijos karalystės dalis.
2271