lučzmas (rus. lučizm < luč – spindulys), rajonzmas (pranc. rayonnisme < rayon – spindulys), 20 a. 2 dešimtmečio rusų avangardinės dailės kryptis, grįsta spalvos skaidymu į susikertančias arba lygiagrečias įvairių spalvų spindulių įstrižaines. Derino kubizmo, futurizmo ir orfizmo elementus. Lučizmo pradininkas – M. Larionovas, jis 1913 paskelbė lučistų manifestą. Lučistai teigė, kad žmogus suvokia ne regimus daiktus, bet ant jų krintančius šviesos spindulius, todėl tapyba turi vaizduoti spalvas, išskaidytas į šviesos spindulius, nes jais galima perteikti vadinamąjį ketvirtąjį matavimą. Su lučizmu siejama rusų abstrakčiosios tapybos pradžia. Lučizmas gyvavo 1911–1914. Atstovai: N. Gončiarova, A. Ševčenko, T. Bogomazovas (1880–1930), K. Zdanevičius (1892–1969), S. Romanovičius (1894–1968), kai kurie grupuotės Asilo uodega (įkurta 1912) nariai.

L: A. Nakov Russkij avangard Moskva 1991.

2972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką