Ľudovít Štúr

Štúr Ľudovít (Liudovytas Štras) 1815 10 29Uhrovec (Trenčíno kr.) 1856 01 12Modra (Bratislavos kr.), slovakų filologas, poetas. Tautinio atgimimo vienas lyderių. Rašė ir čekų, vokiečių kalbomis. Studijavo Bratislavos evangelikų liuteronų licėjuje (1829–34; 1835–38 ir 1840–43 jame dėstė), Hallės universitete (1838–40). Įkūrė ir 1845–48 redagavo pirmąjį slovakų politikos laikraštį Slovenskje národňje novini ir jo literatūrinį priedą Orol tatránski. Propagavo panslavizmo (1848 06 dalyvavo Slavų I kongrese Prahoje), austroslavizmo idėjas. Rėmėsi J. G. Herderio, G. W. F. Hegelio filosofinėmis, estetinėmis nuostatomis. 1847–48 buvo deputatas Vengrų parlamente. Sukūrė poezijos (rinkinys Giesmės ir dainos / Spevy a piesne 2 d. 1853), jai būdinga elegiškumas, intymumas, romantizmo poetika, nacionaliniai, istoriniai motyvai. Parašė kalbotyros (Slovakiška tarmė ir būtinybė ja rašyti / Nárečja slovenskuo alebo potreba písaňja v tomto nárečí, jame suformulavo slovakų dabartinės rašybos pagrindus, Slovakų kalbos mokslas / Nauka reči slovenskej, abu 1846), tautosakos (Slavų liaudies dainos ir sakmės / O národních písních a povĕstech plemen slovanských 1853, čekų kalba), politinių (Slavai ir ateities pasaulis / Das Slawentum und die Welt der Zukunft, parašyta 1851, išleista 1993) veikalų, literatūrinės publicistikos (knyga Senas ir naujas slovakų amžius / Starý i nový vĕk Slováků 1841).