magnètinė deklinãcija (lot. declinatio – nukrypimas, nuokrypis), magnètinis núokrypis, kampas tarp Žemės paviršiaus taško geografinio ir magnetinio dienovidinių plokštumų; vienas Žemės magnetizmo elementų. Magnetinio dienovidinio kryptį rodo šiaurinis kompaso magnetinės rodyklės galas; jeigu jis nuo geografinio dienovidinio nukrypsta į rytus – rytinė (teigiama) magnetinė deklinacija, jeigu į vakarus – vakarinė (neigiama).
Žemės magnetizmo elementų žemėlapiuose linijos, jungiančios taškus, kuriuose magnetinė deklinacija yra vienoda, vadinamos izogonomis, o linija jungianti taškus, kuriuose magnetinė deklinacija lygi 0 (geografinė ir magnetinė šiaurės kryptys sutampa) – agone. Magnetinių anomalijų zonose, palyginti nedidelėje teritorijoje, magnetinė deklinacija kinta nuo kelių iki keliolikos laipsnių. Magnetinėse observatorijose magnetinės deklinacijos laiko pokyčiai matuojami D variometrais, inžineriniais tikslais – teodolitais, turinčiais busolę. Tame pačiame taške magnetinė deklinacija (kaip ir kiti Žemės magnetizmo elementai) lėtai kinta dėl amžiaus (sekuliarinių) magnetinių lauko variacijų, todėl magnetinio lauko žemėlapiai tikslinami kas 5 metai. Žinios apie magnetinę deklinaciją naudojamos Žemės magnetinio lauko tyrimams, kartografijoje, navigacijoje ir kitur.
magnetinių deklinacijų žemėlapis (1905)
-deklinacija
766