magnetofonas
magnetofònas (gr. magnētis < Magnētis lithos – akmuo iš Magnezijos + phōnē – garsas, balsas), magnetinis garso įrašymo ir atkūrimo įrenginys. Yra analoginis arba skaitmeninis. Susideda iš trynimo, įrašymo ir atkūrimo galvučių (dažniausiai vietoj šių dviejų naudojama viena universali), aukštojo dažnio pamagnetinimo generatoriaus, įrašymo, atkūrimo ir galios stiprintuvų, maitinimo šaltinio ir juostos traukimo mechanizmo. Įrašoma į magnetinę juostą. Rašant garsą įrašymo galvutėje tekanti srovė galvutės darbiniame plyšyje sukuria kintamąjį magnetinį lauką, kuris slenkančioje magnetinėje juostoje padaro magnetinį garso įrašą. Pamagnetinimo generatoriaus tiekiama pamagnetinimo srovė sumažina netiesinius iškraipymus. Atkuriant garso įrašą magnetine juosta pastoviu greičiu traukiama atkūrimo galvutės paviršiumi ir jos šerdyje sukuriamas magnetinis signalas, atitinkantis magnetinėje juostoje įrašytą garsą. Magnetinis signalas galvutės ritėje virsta elektriniu, jis sustiprinamas ir patenka į ausines ar akustinę sistemą, kurioje paverčiamas garsu. Pagal įrašomo ir atkuriamo garso dažnines charakteristikas ir paskirtį magnetofonai skirstomi į specialiuosius ir buitinius.
Specialieji profesiniai naudojami, pvz., kino filmui įgarsinti (garsas įrašomas sinchroniškai su vaizdu), studijiniais magnetofonais radijo ar televizijos studijose įrašomas aukštos kokybės garsas, t. p. yra pusiau profesiniai, mokomieji magnetofonai. Buitinių magnetofonų įrašomas ir atgaminamas garsas būna prastesnis, jų juostos traukimo greitis mažesnis už specialiųjų, juostos atsarga t. p. mažesnė. Buitinis magnetofonas be galios stiprintuvo ir garsiakalbio vadinamas magnetofoniniu priedėliu. Kasetiniuose magnetofonuose naudojamos kasetės. Pagal vienu metu naudojamų magnetinės juostos garso įrašo takelių skaičių magnetofonai yra monofoniniai (1 takelis) ir stereofoniniai (du ir daugiau takelių). Magnetofonu įrašomų ir atkuriamų garsų diapazonas yra nuo 16 Hz iki 22 kHz. Gaminami skaitmeniniai magnetofonai su stacionariosiomis arba sukiosiomis galvutėmis. 20 a. pabaigoje plėtojantis skaitmeninei technikai analoginius magnetofonus ėmė keisti kompaktinių diskų grotuvai, kasetes su magnetinėmis juostomis – kompaktiniai diskai.
Magnetofono veikimo principą aprašė Oberlinas Smithas (Jungtinės Amerikos Valstijos). Magnetinio įrašymo metodą 1898 sukūrė V. Poulsenas. Juostinio magnetofono prototipą 1935 sukonstravo Fritzas Pfleumeris (Vokietija).
Lietuvoje pirmuosius magnetofonus 1955 pradėjo gaminti elektrotechnikos gamykla Elfa, iki 1995 dar gamino gamykla Vilma.
2793