Malatya (Malãtija), miestas Turkijos pietryčiuose, į šiaurės rytus nuo Adanos, Tauro kalnų šiaurinėje papėdėje; ilo centras. 373 000 gyventojų (2008). Per Malatyą eina Ankaros–Damasko (Sirija) geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (medvilnės), maisto (cukraus, vaisių perdirbimo) pramonė. Malatyos apylinkėse auginami javai, cukriniai runkeliai, abrikosai, vynmedžiai, veisiamos avys, ožkos. Universitetas (įkurtas 1975). Miesto muziejus.

Architektūra

Išliko gynybinės miesto sienos įtvirtinimų, statytų imperatoriaus Trajano valdymo laikotarpiu (apie 111). Seldžiukų didžioji mečetė (1247, dar vadinama Ulu Cami, rekonstruota 14 a. antroje pusėje, 1649, 1903, restauruota 1966), karavansarajus (13 amžius).

Istorija

Antro tūkstantmečio preiš Kristų pabaigoje–pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje hetitų gyvenvietė. 6 a. pr. Kr. viduryje atiteko Achaimenidų Persijai. 333 pr. Kr. užėmė Aleksandras Makedonietis ir prijungė prie savo valdų. Suirus jo imperijai valdė Seleukidai. Pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje–1 a. po Kr. Armėnijos miestas. 1 a. po Kr. prijungta prie Romos imperijos. 395, jai skilus, atiteko Rytų Romos imperijai (Bizantijai). 577 prie Malatyos Bizantijos kariuomenė sumušė persus. 7 a. viduryje užkariauta arabų. Nuo 9 a. vėl valdoma Bizantijos. 11 a. atiteko seldžiukams, vėliau – Egiptui. 15 a. pradžioje užimta turkų osmanų. 1893 nukentėjo per žemės drebėjimą. 1915 per armėnų genocidą Turkijoje buvo išžudyta beveik visi Malatyoje ir jos apylinkėse gyvenę armėnai (1913 mieste jų buvo apie 3000). 1932–33 kasinėta prancūzų archeologų (L. Delaporte’as ir kiti).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką