Marcinowskio spaustùvė (Marcinòvskio spaustùvė), įmonė, veikusi 1818–63 Vilniuje. Įkūrė redaktorius ir literatas Antonis Marcinowskis (1781–1855), 1855 spaustuvę paveldėjo jo žmona Wincenta Marcinowska (1790–1871). Įmonė uždaryta M. Muravjovo įsakymu suabejojus savininkės politiniu patikimumu. Iki 1828 turėjo dvejas, 1828–63 – iki 6 spausdinimo staklių. Veiklos pabaigoje įmonėje buvo 233 pūdai (apie 3,8 tonos) šrifto.
Spaudiniai
Išspausdino daugiau kaip 310 neperiodinių leidinių (iš jų 45 vadovėlius, 53 grožinės literatūros knygas, 89 mokslines monografijas) lenkų, rusų, lietuvių (iki 1861 išleido 12 leidinių), prancūzų, vokiečių, graikų ir lotynų kalbomis. Išspausdino Lietuvos kultūrai ir istorijai svarbių veikalų, tarp jų: T. Narbuto Lietuvių tautos senovės istorija (9 tomai 1835–41), M. Balinskio Vilniaus miesto istorija (2 tomai 1836–37; abu lenkų kalba), istorijos šaltinių rinkinys Sobranie drevnich gramot i aktov gorodov: Vil′ny, Kovna, Trok, pravoslavnych monastyrej, cerkvej, i po raznym predmetam (1843, rusų kalba), E. Kotłubajaus knyga Radvilų portretų Nesvyžiaus galerija (1857, lenkų kalba, su M. Starkmano medžio raižiniais).
mėnraščio Dzieje dobroczynności krajowej i zagranicznej (1820 nr. 2) viršelis
Spausdino periodinius leidinius: Wiadomości Brukowe (1818–22), Dziennik Wileński (1818–30), Kurier Litewski (1818–39), Dzieje dobroczynności krajowej i zagranicznej (1820–24), Kurier Wileński (1840–63).