Ivaškẽvičius Marius 1973 03 26Molėtai, lietuvių rašytojas, režisierius. 1997 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą). 1996–2000 dirbo laikraščio Respublika priede Julius (nuo 1999 jo redaktorius), 2000–01 Lietuvos televizijos Kultūros laidų redakcijoje, nuo 2021 Nacionaliniame dramos teatre (dramaturgas). Bendradarbiauja Lenkijos laikraštyje Gazeta Wyborcza.
Kūryba
Marius Ivaškevičius
Novelių rinkinyje Kam vaikų (1996), romane Istorija nuo debesies (1998), pjesėse Kaimynas, 8‑230, tai aš (abi pastatytos 2000), Malyš (pastatyta 2002, pats režisavo; visos išspausdintos rinkinyje Artimas 2002), Artimas miestas (pastatyta 2005, pats režisavo) vaizduojami paradoksaliose situacijose atsidūrę žmonės, pasakojamos tragikomiškos istorijos, manipuliuojama laiku ir pojūčiais, būdinga šnekamosios kalbos derinimas su siurrealistine situacija, mitais. Pjesėje Madagaskaras (pastatyta, režisierius R. Tuminas, ir išleista 2004 22012) demitologizuojami gigantomaniški tautos užmojai ir praeities mitai, romane Žali (2002 22018) – pokario metų kovos ir jų dalyviai.
Romane Tomas Mūras (2022) savirefleksijos būdu vystomas kūrėjo ir jo kūrinio santykis. Dar parašė dramą Mistras (pastatyta, režisierius R. Tuminas, ir išleista 2010), pjeses Išvarymas: vieno obuolio kronika (pastatyta 2011, režisierius O. Koršunovas, išleista 2012 22017), Kantas (rusų kalba, pastatyta 2013, režisierius M. Karbauskis), Didis blogis (pastatyta 2015, režisierius Árpádas Schillingas, Auksinis scenos kryžius 2015), Rusiškas romanas (rusų kalba, pastatyta 2016, režisierius M. Karbauskis, 2018, režisierius O. Koršunovas, išleista 2019), distopija Miegantys (pastatyta 2021, režisierius O. Koršunovas, išleista 2022), Dievų aušra (pastatyta 2022, režisierius Vladimiras Gurfinkelis), scenarijų vaidybiniam filmui Purpuriniai dūmai (pagal Felikso Rozinerio apsakymą, išleistas 2003). Dokumentinių filmų Einu (1999, apie V. Mykolaitį-Putiną), Punsko novelės (2000), Dviese ant tilto (su režisieriumi V. Navasaičiu, 2004), Mano tėvas (2006) režisierius ir scenarijų autorius.
Kūrinių išversta į anglų, baltarusių, italų, latvių, lenkų, prancūzų, rusų, slovėnų, suomių, vokiečių kalbas.
Apdovanojimai
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija (2005), ordino Už nuopelnus Lietuvai medalis (2014), Auksinis scenos kryžius (2015), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis (2017), Lietuvos nacionalinė premija (2018).
2271