Marta Pan
Pan Marta (Marta Pan) 1923 06 12Budapeštas 2008 10 13Paryžius, prancūzų skulptorė. Abstrakčiosios skulptūros atstovė. Studijavo dailės mokykloje Budapešte, 1947 apsigyveno Paryžiuje. Čia susipažino su C. Brâncuşi, F. Léger, Le Corbusier ir jo asistentu A. Wogenscky, kuris tapo jos vyru ir kūrybiniu bendradarbiu.
Kūryba
Ankstyvieji M. Pan kūriniai – gamtos formų įkvėptos skulptūros iš gipso, šamotinio molio, terakotos. Vaisių, daržovių, jų šaknų piešinius menininkė perkeldavo į abstrahuotą trimatę plastiką (Šarnyras 1952). Šiose skulptūrose, susidedančiose iš susineriančių dalių, išryškėjo ir vėlesnėje M. Pan kūryboje svarbus papildomumo, darnos momentas. 1954 skulptorė pradėjo kurti iš medžio (Juodmedis, Buksmedis, abu 1954, Pusiausvyra dviese 1957, Gvajokas 1961). Skulptūra Tikmedis (1956; kaip ir daugelis kitų šio laikotarpio M. Pan skulptūrų, ji susideda iš dviejų elementų, pritvirtintų prie vienos ašies ir galinčių keisti padėtį vienas kito atžvilgiu) įkvėpė M. Béjart’ą, kuris sukūrė to paties pavadinimo baletą (1956).
Nuo 20 a. 7 dešimtmečio M. Pan naudojo kitas medžiagas: poliesterį, organinį stiklą, betoną, plieną, aliuminį, bronzą. Sukūrė daug skulptūrų viešosioms erdvėms įvairiose pasaulio šalyse (itin daug jų yra Japonijoje): Plaukiojanti skulptūra / Otterlo H. Kröller-Müller muziejaus Otterlo parke (1960–61), skulptūros Šv. Antano ligoninėje Paryžiuje (1964), Plaukiojanti skulptūra 3 Hakonės muziejuje po atviru dangumi (Kanagavos prefektūra, Japonija, 1969), Plaukiojanti skulptūra 6 Centriniame parke Niujorke (1973), Vandens siena prie įėjimo į Bretanės parlamentą Rennesʼe (1984), Plaukiojantis kelias Kerguéhenneco rūmų parke (Bignanas, Morbihano departamentas, 1986), fontanai Ežerai Breste (Prancūzija, 1988), Begalybės ženklas Ambérieux (Rhône’os departamentas, 1993), Perspektyva Guyancourtʼe (Yvelinesʼo departamentas, 1995), Trys salos Kirchbergo kvartale Liuksemburge (1999).
M. Pan. Plaukiojanti skulptūra (dažyta poliesterinė derva, 1973, baseine prie Dallaso rotušės nuo 1978)
M. Pan kūriniai harmoningai įsilieja į aplinką, jiems būdinga aptãkios, neperkrautos formos, meditatyvi nuotaika. Skulptorei svarbu judėjimas, pusiausvyra, aplinkos niuansai (žymiųjų plaukiojančių skulptūrų atveju menininkė tarsi paverčia vandenį, vėją, šviesą, atspindį kūrinio dalimi, taip sukurdama galimybę kūrinį kaskart patirti vis kitaip).
Apdovanojimai
Pelnė apdovanojimų (tarp jų – Imperatoriškąją premiją, Japonija, 2001).