Martỹno Mãžvydo biblioflų klùbas, visuomeninė kultūros ir mokslo organizacija, puoselėjanti knygos kultūrą, bibliofiliją ir knygotyros mokslą. Būstinė Vilniuje. 32 nariai (2023).
Veikla
Aukščiausia valdymo institucija – visuotinis susirinkimas, šaukiamas kas 2 metai. Tarp susirinkimų klubo veiklai vadovauja pirmininkas, valdyba ir revizijos komisija. Martyno Mažvydo bibliofilų klubo veiklos tikslai – tenkinti narių knygos kultūros, bibliofilijos ir knygotyros žinių poreikius, ugdyti bibliofiliją kaip gyvensenos ir kultūronės veiklos būdą, skatinti knygotyros mokslą. Skatina bibliofilijos ir knygos istorijos tyrimus, rūpinasi bibliofilijos ir knygos paminklų apsauga, paveldo kaupimu ir populiarinimu, propaguoja vertingiausią mokslo ir grožinę literatūrą, knygos meną, skleidžia bibliofilinę patirtį. Leidžia bibliofilinę ir knygotyrinę literatūrą (vienas svarbiausių leidinių – 2001 išleista anglų vyskupo, bibliofilo ir diplomato R. de Bury knyga Philobiblon, arba Apie meilę knygoms / Philobiblon, sive de Amore librorum 1345), ekslibrisų parodų katalogus ir kitus leidinius. Prisidėjo rengiant enciklopedinį žodyną Knygotyra (1997), aktyviai dalyvavo rengiant ir leidžiant (prisidėjo lėšomis ir darbu) bibliofilijos žanro knygos (P. Jakšto Knygos, 2003). Rengia konferencijas, paskaitas, parodas, ekskursijas, susitikimus su literatūros, kultūros, meno ir mokslo veikėjais, pristato naujas knygas ir kviečiasi jų autorius arba rengėjus, bendradarbiauja su kitais Lietuvos ir užsienio bibliofilų klubais, bibliotekomis, kultūros organizacijomis.
Istorija
1970 įkurtas Vilniaus knygos bičiulių klubas. Steigėjai – R. Šalūga, A. Vaičiūnas. Klubo tikslas buvo skiepyti meilę knygai, ją populiarinti, kolekcionuoti retesnius leidinius ir įvairius spaudinius, saugoti senąsias lietuviškas knygas. 1972 turėjo 18 narių (be steigėjų, dar V. Andriulis, J. Bulota, Imantas Dagys, V. Kisarauskas, Ipolitas Ledas, V. Raudeliūnas, Juozapas Šimkus, A. Terleckas ir kiti). Susirinkimai vykdavo kas dvi savaites. Juose dalyvavo rašytojai, leidyklų darbuotojai, bibliotekininkai, dailininkai, iš užsienio atvykę svečiai. Klubo veikla ėmė domėtis KGB, vengdami persekiojimų kai kurie jo nariai pasitraukė, 1975 Vilniaus knygos bičiulių klubas uždarytas.
1977 atkurtas kaip LSSR savanoriškosios knygos bičiulių draugijos Vilniaus skyriaus skyrius. 1977 03 15 atkuriamajame susirinkime (dalyvavo 13 narių) skyrius pavadintas Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubu, sudarytos dvi sekcijos: Knygos bičiulių ir Grafikos (iš šios sekcijos 1982 įkurtas Lietuvos ekslibrisininkų klubas), patvirtinti įstatai. Klubo veiklos tikslas buvo populiarinti mokslinę ir grožinę literatūrą, grafikos darbus, vienyti knygos kolekcionierius ir mėgėjus. Aukščiausia valdymo institucija tapo visuotinis susirinkimas, šaukiamas kas mėnesį. Kasmet buvo renkama klubo taryba ir pirmininkas. Nariais galėjo būti tik LSSR savanoriškosios knygos bičiulių draugijos nariai. 1977 turėjo 19, 1985 – 63 narius.
1977–1982 buvo išleista apie 30 leidinių (parodų katalogai, klubo narių parengtų publikacijų, tarp jų – V. Žuko knyga Bibliografija praeityje ir dabar, 1977). Klubo veiklą nuolat kontroliavo sovietų valdžia. Buvo draudžiamos tradicinės bibliofilinės veiklos formos, ikisovietinio laikotarpio knygų mainai, religinės, emigracinės ir su Lietuvos valstybingumu susijusios temos. Dėl politinio nepatikimumo iš pirmininko pareigų buvo priverstas pasitraukti V. Žukas, ketinta uždaryti klubą.
Atgimimo laikotarpiu ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę klubo veikla suintensyvėjo. Į susirinkimus susirinkdavo iki 100 žmonių, kuriuose būdavo aptariama patriotinės tematikos knygos, prisimenami žymūs nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjai. 1993 11 03 Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubas pertvarkytas į Martyno Mažvydo bibliofilų klubą, veikla įgavo bibliografinę kryptį.
Klubo pirmininkai
1
3037
1990
Martyno Mažvydo knygos bičiulių klubas; Vilniaus knygos bičiulių klubas