Max Weber

Weber Max (Maksas Vberis), tikrieji vardai Maximilian Karl Emil 1864 04 21Erfurt 1920 04 14Miunchenas, vokiečių sociologas, ekonomistas, teisininkas, istorikas. A. Weberio brolis. Habilituotas daktaras (1891). Religijos sociologijos pradininkas, šiuolaikinės sociologijos vienas pradininkų. Neokantizmo sekėjas.

Išsilavinimas ir veikla

1882–84 studijavo teisę, istoriją, filosofiją ir ekonomiką Heidelbergo, 1884–89 – Berlyno ir Göttingeno universitetuose. 1891–94 dėstė Berlyno, 1894–96 – Freiburgo, 1896–98 ir 1903–04 – Heidelbergo, 1918–19 – Vienos, 1919–20 – Miuncheno universitete; profesorius (1896). 1909 su kitais įkūrė Vokietijos sociologų asociaciją, 1918 – Vokiečių demokratų partiją.

Sociologinės koncepcijos

Su kitais sukūrė idealiųjų tipų teoriją, kuri neigia istorijos raidos objektyvų dėsningumą, metodologiškai grindžia pliuralizmą kaip tyrimo metodą. Racionalumą laikė europietiškos kultūros svarbiausiu bruožu, kapitalizmą – racionaliausiu ūkininkavimo tipu.

Tyrė socialinį veikimą, legitimumą, visuomenės ūkinės veiklos, įvairių socialinių grupių materialinių ir ideologinių interesų ryšį su religine sąmone. Veikale Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia (Die protestantische Ethik und der Geist des Kapitalismus 1904–05, lietuvių kalba 1997) teigė, kad europietiškojo kapitalizmo atsiradimą lėmė protestantiškoji etika. Suformulavo racionalizacijos sąvoką.

Pirmasis susistemino biurokratijos požymius. Išskyrė vadovavimo, arba paklusimo valdžiai, tris tipus: tradicinį (paklūstama dėl susiklosčiusių tradicijų, iš įpratimo), charizmatinį (paklūstama dėl vadovo asmeninių savybių) ir racionalųjį (valdžia įgyjama pagal iš anksto nustatytas procedūras).

Kaip istorinio materializmo priešpriešą sukūrė koncepciją apie klasinių skirtumų daugialypumą (santykių su valdžia, socialinio statuso, prestižo skirtumus, religinį ir ideologinį susiskaldymą laikė vienodai reikšmingais, kaip ir nevienodumus, kuriuos lemia privati nuosavybė). Politinio gyvenimo svarbiausiu konfliktu laikė politinių partijų kovą su biurokratizmu.

Teigė, kad sociologijoje neturi būti taikomi gamtos mokslų metodai, socialinius reiškinius reikia tirti pagal tai, kokią reikšmę žmonės suteikia savo veiksmams.

Kiti svarbesni veikalai

Dar išleido veikalus Religijos sociologija (Gesammelte Aufsätze zur Religionssoziologie 3 tomai, išleisti 1920–21 21988, lietuvių kalba 2000), Racionalieji ir socialiniai muzikos pagrindai (Die rationalen und soziologischen Grundlagen der Musik), Rinktiniai politiniai raštai (Gesammelte politische Schriften, abu išleisti 1921), Rinktiniai mokslotyros straipsniai (Gesammelte Aufsätze zur Wissenschaftslehre, išleistas 1922), Ekonomika ir visuomenė (Wirtschaft und Gesellschaft 2 tomai, išleisti 1922–25 21972), Ūkio istorija (Wirtschaftsgeschichte, išleistas 1924), Sociologijos ir socialinės politikos rinktiniai straipsniai (Gesammelte Aufsätze zur Soziologie und Sozialpolitik), Socialinės ir ūkio istorijos rinktiniai straipsniai (Gesammelte Aufsätze zur Sozial‑ und Wirtschaftsgeschichte, abu išleisti 1924 21988, lietuvių kalba Ūkės istorija 1929).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką