modalùmas (pranc. – modalité < lot. modus – matas, kiekis, dydis, būdas, dermė, nuosaka), semantinė kalbos kategorija. Modalumu kalbėtojas reiškia subjektyvų požiūrį į kalbamą situaciją, vertindamas, kaip ir kiek ji atitinka tikrovę. Jei kalbama situacija pateikiama kaip faktas, t. y. pasakymo turinys atitinka tikrovę, modalumas nežymėtas. Pasakymo modalumas yra žymėtas, kai abejojama dėl tam tikrų dalykų realumo, kai geidžiama neegzistuojančių dalykų, kai svarstomos galimybės, kurios leistų jiems egzistuoti ir kt. situacijos. Bendriausia modalumo reikšmė yra veiksmo ar vyksmo tikimybė. Tikimybės laipsnis nevienodas: modaliais pasakymais gali būti reiškiama galimybė (pvz., Jis gali / galėtų / turėtų ateiti), būtinybė (pvz., Jis turi / privalo ateiti), gebėjimas (pvz., Jis sugeba / įpratęs laukti), noras ar nusiteikimas realizuoti kokį nors veiksmą (pvz., Jis ketina plaukti).
Lietuvių kalboje lietuvių reiškiamas gramatinėmis, leksinėmis ir intonacinėmis priemonėmis. Gramatinėms priklauso tam tikros veiksmažodžio formos: tariamoji ar netiesioginė nuosaka (pvz., Jis turėtų būti teisus; Jų vištos bus avižas nulesusios; Kaimynė sakė, Jonas sirguliuojąs), esamojo laiko dalyviai su dalelyte be- (pvz., Žiūriu, moterytė beateinanti), reikiamybės dalyviai (pvz., Į paauglių elgesį atkreiptinas ypatingas dėmesys). Leksinės modalumo raiškos priemonės yra modaliniai žodžiai. Dažnai leksinės modalumo raiškos priemonės susipina su gramatinėmis ar intonacinėmis. Kai kurių žodžių ar jų formų interpretacijos gali būti ne visai tikslios, nes pasitaiko dviprasmiškos jų vartosenos. Pvz., veiksmažodis atrodyti gali būti įterpinys, teikiantis pasakymui abejonės, netikrumo atspalvį, ir tikrovę reiškianti beasmenė veiksmažodžio forma (pvz., Pasakė, atrodo, vien tam, kad netylėtų; Atrodo, kad greit pradės lyti), būdvardį panašu galima interpretuoti kaip numanymą arba kaip abejonę (pvz., Panašu, kad jis vėl persidirbo; Panašu, kad jis įsižeidė).
573