modalùmas (pranc. – modalité < lot. modus – matas, kiekis, dydis, būdas, dermė, nuosaka), Europos 5–17 a. profesionaliosios muzikos garsų sistemos organizavimas, modalumo–tonalumo–atonalumo kaitos proceso pirminė pakopa. Modalumo pakopoje svarbiausia yra derminių garsaeilių struktūra, kuriai pavaldžios modalinio funkcionalumo apraiškos. Modalinė ir tonacinė (pagrįsta centrinio garso arba akordo ir tonacinių funkcijų hierarchija) sistemos koreliatyvios: tonacinėje sistemoje gali būti išreikštas garsaeilis (gama), modalinėje – gali efektyviai pasireikšti atraminiai tonai arba modalinės funkcijos. Modalumo terminu vadinama ir modaliniai tonai, modalizmai (dermę išryškinantys būdingi modaliniai posūkiai).
960