Mortà, Naujojo Testamento personažas. Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo (Lk 10, 38–42; Jn 11, 1–12, 2). Šventoji (šventė Katalikų Bažnyčioje – liepos 29, Stačiatikių – liepos 17).
Vaizdavimas Naujajame Testamente
Evangelijose Morta (aramėjiškai Marta – ponia, viešpatė) vaizduojama kaip labai praktiška ir rūpestinga, besirūpinanti svečiais, pasitikusi Jėzų, kai šis atėjo kviečiamas dėl Lozoriaus ligos, nuo kurios jis buvo miręs (Jn 11, 20). Trumpai pakalbėjusi su Jėzumi, Morta išpažino jį kaip mesiją, Dievo sūnų (Jn 11, 21–27). Mortai kartą išreiškus nepasitenkinimą, kad Marija Magdalietė šiai nepadeda rūpintis svečiais, Jėzus priekaištą nukreipė prieš pačią Mortą, esą Marijos Magdalietės rūpestis Dievo karalyste yra vertingesnis už visus kitus rūpesčius (Lk 7, 44–46). Jn 12, 1–8 pasakojama, kad Jėzus kelios dienos prieš savo mirtį viešėjo pas Mortą, jos seseris ir prikeltą iš mirusiųjų Lozorių, o Morta Jėzui patarnavo.
Morta (J. Vermeerio Jėzus Mortos ir Marijos Magdalietės namuose 1654–55, aliejus, Škotijos nacionalinės galerijos Edinburge)
Vaizdavimas dailėje
Ikonografijoje vaizduojama kukliai apsirengusi, rankose laikantį samtį, kiaurasamtį ar raktų ryšulėlį, Jėzaus apsilankymo Mortos namuose scenoje vaizduojama patarnaujanti Jėzui, Dievo Motinos paveikslų kompozicijose – kartu su Marija Magdaliete.
Namų šeimininkių globėja.
565