mūzos

mzos (gr. musai), graikų mitologijoje – devynios Dzeuso ir titanidės Mnemosinės dukterys, poezijos, meno ir mokslo deivės: Euterpė, Erato, Kaliopė, Klėjo, Polihimnija, Talėja, Terpsichorė, Uranija ir Melpomenė. Mūzos gimusios Trakijos srityje Pierijoje, gyvenusios Bojotijoje netoli Helikono kalno, prie Parnaso, Fokidėje; jų vardai, išskyrus Uraniją (lietuviškai Dangiškoji) ir Klėjo (lietuviškai Šlovintoja), atspindi mūzų ryšį su dainavimu, muzika, šokiais, menu. Šių, vadinamųjų olimpiškųjų, mūzų pirmtakės yra archajiškosios mūzos – chtoniškosios būtybės. Klasikinio laikotarpio mūzos susijusios su pasaulio gerąja tvarka ir harmonija. Mūzos būna kartu su dievu Apolonu. Mūzos – dainių ir poetų globėjos, perteikia jiems savo gebėjimus.

poetas Vergilijus su Eneidos raštais tarp mūzų Klėjo ir Melpomenės (3 a. mozaika iš Villa in Sousse, Nacionalinis muziejus La Bonde, Burgundijos administracinis regionas)

mozaika su mūzomis (iš kairės į dešinę): Kaliopė, Euterpė, Erato, Talėja, Melpomenė, Klėjo, Polihimnija, Uranija, Terpsichorė (3–4 a.; Nacionalinis archeologijos muziejus Lisabonoje)

1489