Slùckis Mykolas 1928 10 20Panevėžys 2013 02 25Vilnius, lietuvių rašytojas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui evakuotas iš Palangos pionierių stovyklos gyveno Rusijoje. 1951 baigė Vilniaus universitetą (rusų filologiją). 1950–51 redagavo žurnalą Žvaigždutė. 1952–54 Lietuvos rašytojų sąjungos prozos konsultantas, 1954–59 valdybos sekretorius. Nuo 1959 atsidėjo rašytojo darbui.
Kūryba
Socialistinio realizmo metodu parašė smulkiosios prozos vaikams (rinkiniai Aš vėl matau vėliavą 1948 21976, Apšviestas langas 1949, Būsimasis kapitonas 1950, Adomėlis sargybinis 1953, Kaip sudužo saulė 1957). Romane Geri namai (1955 41986; jo motyvais 1959 pastatyta pjesė Duokit jiems sparnus) pasakojama apie vaikų namų auklėtinius, parodomi brendimo sunkumai, aukštinamas socializmas. Pokario tematika, doroviniai ir socialiniai konfliktai vyrauja novelių rinkiniuose Vėjų pagairėje (1958), Geriau mums nesusitikti (1961), Išdaigos ir likimai (1964), Žingsniai (1965, LSSR valstybinė premija 1966), jiems būdinga lyrizmas, impresionistinė pasakojimo maniera, psichologinės detalės. Šie ypatumai būdingi ir romanui Laiptai į dangų (1963 31974, filmas 1966, režisierius R. Vabalas), kuriame ideologines schemas siekiama estetizuoti vaizduojant emocingus meilės išgyvenimus, jaunatvišką romantiką, simboliniais vaizdais parodant personažų dvasinį pasaulį.
Mykolas Sluckis
Romanuose Adomo obuolys (1966 31979), Uostas mano – neramus (1968) inteligentų, kūrybos žmonių portretams kurti, jų vidiniams konfliktams vaizduoti panaudota modernistinė sąmonės srauto poetika. Vėlesniuose kūriniuose (romanai Svetimos aistros 1970 21975, filmas 1983, režisierius J. Streičas, Saulė vakarop 1976, apsakymų ir apysakų rinkinys Merginų sekmadienis 1971, Žemaitės premija 1972) nevengiama kontrastų (pakilumo ir banalumo, grožio ir bjaurasties, doros ir veidmainystės), linkstama į psichoanalitinę įvairių kompleksų analizę, atsiranda daugiau ironijos, groteskiškų vaizdų. Romanuose Kelionė į kalnus ir atgal (1981), Medžliepis (1986), apysakų ir apsakymų rinkinyje Gražuolės sugrįžimas (1998) plėtojama vienišumo, dorovinės atsakomybės ir tradicijų tęstinumo temos. Parašė esė apie literatūrą (rinkiniai Sunkiausias menas 1960, Pradžių pradžia 1975, rusų kalba), pjesių (Ar tavo šuo nepasiutęs, pastatyta 1973, išleista 1974). Išleido daugiau kaip 20 knygų vaikams (apysakos pasakos Milžinai nenorėjo karaliais būti 1958 22004, Stebuklingoji rašalinė 1965, Laiškanešys neturi mirti 1973 31989, apsakymų ir pasakų rinkiniai Ko seneliai juokiasi 1961, Ačiū šelmiui akmenėliui 1963, Geležinnagė 1968, Skrido gandras vakarienės 1969, Gandro batai 1978, Mėnulio šypsenos 2005 ir kitų). Šių kūrinių siužetai ir personažai stilizuojami pagal įvairaus amžiaus vaikų fantaziją ir šneką, gyvenimiškos situacijos pinamos su stebuklinėmis, vaizduojama antropomorfizuotas gamtos ir daiktų pasaulis.
Dar išleido romanų ir novelių rinkinį Išsipildymas ne pagal Joaną (2003), apsakymų rinkinį Skrybėlė Kurfiurstendame (2004), eilėraščių rinkinį Baltam glėby (2006), esė, pokalbių ir atsiminimų knygą Laiko sūpuoklėse (2009). Rašytojo kūryba versta į 25 kalbas.
Apdovanojimai
LSSR valstybinė premija (1966), Žemaitės premija (1972), Vytauto Didžiojo ordino Karininko Kryžius (2004).
R: [Kūrinių serija] 10 t. Vilnius 1976–84; Raštai 6 t. Vilnius 1988–89.
778